Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šalmas, patvarus, kemeruoti, dergna, stimbti, kuistiesi, erškėtys, kiaupti, nauda, posėdis, perėti, leisti, bitis, atuodogiai, atuodaugiai, atuodugiai, pravesti, deringas, kurkti, truotas, gruodiškas, donis, gizelis, kinivarpas, dilčius, mauka, sėmenes, varyti, augti.

Antraštė:

šálmas

Straipsnelis:

Nors kai kas mano, kad lie. šálmas, pr. salmis ‘t.p.’ yra skoliniai iš sl. *šolmъ (< *šelmъ) resp. le. szłom [Trautmann, Sprachd. 417; Brückner, ASPh, XX 499], bet tai sunkiai įmanoma, juo labiau, kad lie. žodžio kirtis rodo šį žodį esant labai seną. Anot T. Torbiörnsson [cituojama Fraenkel, LEW 960] abu žodžiai yra savi (ne skoliniai). Kitos kalbos šį žodį turi su kitu kaitos laipsniu, plg. go. hilms, s. v. a., s. saksų, s. ang. helm ‘šalmas’, s. isl. hjalmr ‘t.p.’, s. i. śárman- n. ‘širma, tentas, danga, globa’ iš ide. *ḱelmo- [Pokorny, IEW 553]

Šaltinis:

Duridanov 1969a, 85

Antraštė:

šálmas

Straipsnelis:

salmis E. 420 ‘šalmas, Helm’ – anot Būgos KSn. 68 kaip ir lie. šálmas iš prasl. *šolmъ; bet s.sl. ШЛЕМЪ rodytų, jog prasl. forma buvusi *šelmъ, iš kurios nei pr., nei lie. žodis negalėjęs kilti. Galbūt teisus Torbjorsonas (Linguidametathese I 100), kad salmis, lie. šálmas giminiški su go. hilms, s. i. šarma ‘Schvim’ ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 432 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 297

Antraštė:

šálmas

Straipsnelis:

Germ. žodis *helma- m. ‘šalmas’ (go. hilms ‘šalmas’, s. isl. hjalmr, s. v. a., v. v. a., n. v. a. Helm) plačiai pasklido sl. k–se [56]. Lie. šálmas, pr. salmis m. ‘šalmas’ V. 420 be abejonės remiasi le. ir ryt. sl. k–oms postuluojama tarpine lytimi *šolmъ. Lie. šálmas fiksuojamas jau s. lie. raštuose. Germ. *helma- pamatuotas šaknimi *hel- (pvz. s. v. a. helan, n. v. a. hehlen) + pries. -mo-.

Šaltinis:

Otrębski 1966b, 56–57

Antraštė:

šálmas

Straipsnelis:

Keletas formų, giminiškų s. v. a. hlit ‘dangt(el)is’ [šį, atmesdamas įprastinį rėmimąsi ide. *k̑lei-, siūlau laikyti tolesniu ide. *kel ‘slėpti’ (= Pokorny s. v. *k̑el-) vediniu *kli-tó] nurodo laringalą po l, pvz., s. i. śālīna- ‘nukišti, nudėti (*‘paslėptas’)’, gr. καλῑή (greta καλῐᾱ́) ‘troba, lūšna, daržinė, pirkia’, κέλυφος ‘lukštas, luobelė, tūtelė’ ir lie. šálmas (jei jis tikrai lietuviškas, o tai dažniausiai neigiama). Net jei šios formos būtų išaiškintos ir kitaip, galėtų vis dėlto turėti tam tikrą vertę kaip (menkas) laringalo akivaizdumo įrodymas: ide. *kel-H : *kl-eH-i.

Šaltinis:

Connolly 1984, 277