Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šarmas, tolygiai, drėgti, murmulėti, bukulas, antrinti, pūti, skiesti, žievė, gausa, kiugždėti, mano, liautis, ūkanas, visados, laipioti, kelenzdros, maulinti, dabšbus, niekad, lievenys, pragydrūlys, Lietava.

Antraštė:

šármas

Straipsnelis:

Larino nuomone, sl. срамъ galima gretinti ne tik su lie. šarmà, bet ir šármas, nes šio žodžio pirminė reikšmė buvusi ‘šerkšnas, šarma’, plg.: „Jisai barsto šarmą nei pelenus“ (Clavis Germanica-Lithuana, II, 294). Taigi lie. išlaikė pirminę žodžių šármas, šerkšna reikšmę ir neturi tiek daug reikšmių, kiek slavai.

Šaltinis:

Ларин 1977a, 71

Antraštė:

šármas

Straipsnelis:

Alb. i thartë, i tharët ‘rūgštus, aitrus’. Pagal G. Meyerį, giminiškas su vok. herb ‘aštrus, rūgštus, aitrus’, Harm ‘širdgėla, sielvartas’, pagal Pederseną - su lo. acerbus, pagal Joklį - su tharm ‘mielės’ bei tharb ‘rūgštus’ su lie. šármas, la. sarms ‘šarmas’, pagal G. Restelli - su vok. sauer ‘aitrus, rūgštus’, lie. sū́ras ‘sūrus’, s. sl. syrъ ‘sūris’. Pasirodo, kad šis žodis gali būti veiksmažodinis [64] būdvardis iš *thar, me tharë trambin ‘rauginti pieną jogurtiškai’, thar reprezentuoja pirminę formą ther ‘durti, nulupti, žudyti’. Pirminė thar reikšmė ‘pjaustyti’ ir i tartë ‘aštrus’; plg. dimër i thartë ‘atšiauri žiema’, fjalë të tharta ‘griežtas, pašaipus žodis’. Rum. sarbăd reikšmė ‘rūgštus, beskonis’, atrodo, atspindi alb. tharbët.

Šaltinis:

Çabej 1966c, 51–53 (64–65)

Antraštė:

šármas

Straipsnelis:

Svimes (turbūt pl., taip Potas KSB VI 125) E. 554 ‘šarmas’: lie. šármas, v. v. a. hurmen ‘tręšti, mėžti’, vok. Harn ir kt., apie tai žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 463 bei Jokl WuS XII 90 t.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 306

Antraštė:

šar̃mas

Reikšmė:

‘šerkšnas’

Straipsnelis:

Oset. salf (iron.) ‘šerkšnas’. Tikriausiai iš sælyn ‘šalti’ su lūpiniu formantu, kaip ir lie. šar̃mas ‘šerkšnas’. Arba iš germanų *skalp- ‘apvalkalas’ (žr. kitą žodį).

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ III, 27

Antraštė:

šar̃mas

Straipsnelis:

Jau Thomsenas siejo Pabaltijo finų kalbų spalvos pavadinimą ‘pilkas, žilas’ (suom. harmaa) su baltų kalbose išlikusiais lie. šìrmas, šìrvas, la. sir̃ms ‘balsvas, pilkšvas, pilkas su maišytais tamsiais plaukais, žilas’. Tačiau nelauktinas suom. ar vietoj ir (plg. hirvi, kuris iš bl. *širvē). Liukkonenas visai pagristai postuluoja bl. *šarmā. Jo lie. k. pavyzdžius dar galima papildyti lie. šar̃mas ‘šarma aptrauktas; pilkšvas, žilas’, vandenvardžiu Šer̃mis bei veiks. šermóti. Beje, bl. *šarmā yra ir suom. harmaa ‘pilkas, žilas’ ir härmä ‘šerkšnas, šarma’ šaltinis.

Šaltinis:

Venckutė 2001, 127

Antraštė:

šar̃mas

Reikšmė:

иней, изморозь

Straipsnelis:

žr. šarmuo

Šaltinis:

Непокупный 2001

Antraštė:

šar̃mas

Straipsnelis:

žr. šernas

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 160–161

Antraštė:

šar̃mas

Reikšmė:

Rauhreif

Straipsnelis:

[Aptariami seniausi ide. skoliniai į finų-ugrų kalbas. Yra skolinių, paliudytų tik lapių kalboje:] Lapių čuorpmas : -rbm- ‘Hagel’ < *ćōrme̮s < *ćormeš ar *ćarmeš yra iš ide. *k̑or-mo-/*k̑or-mah₂ (plg. lie. šar̃mas/šarmà, la. sarma ‘Rauhreif’, vok. harm, švedų harm).

Šaltinis:

Koivulehto 2004, 297