Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: šaukštas, pirmapradė, makenti, vaidinti, kaistra, žvangėti, kardentis, -dėjas, gromantas, kryluoti, melionas, švinas, kekeras, margas.

Rezultatai

Antraštė:: šáukštas
Straipsnelis:: Gana patikima A. Sabaliausko siūloma šaukšto pavadinimo etimologija, plg.: *šáukštas < *šauštas < *šau-stas < lie. šáuti ‘kišti, dėti (į krosnį)’ (Baltistica I (1), 1965, 83–84).
Šaltinis:: Трубачев 1966, 379

Antraštė:: šáukštas
Straipsnelis:: Gr. κυκάω, aor. ἐκύκησα ‘plakti, maišyti skysčius’ […]. Intensyvinio praes. su -άω susidarymas - neaiškus. Žr. Frisk s. u., Pokorny 597. Pastarasis gretina su lie. šáukštas, šiùkšmės ‘šiukšlės’. Taip pat žr. κυρκανάω.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 597

Antraštė:: šaukštas
Straipsnelis:: Kaip visiškai teisingai nurodo A. Sabaliauskas, lie. šaukštas (iš *šáustas) yra nomen instrumenti nuo šáuti ‘совать’ (ir, vadinasi, turi tokią pat vidinę formą, kaip ir rusų совок : совать) [ A. Sabaliauskas, Blt I (1), 1965, 83–84].
Šaltinis:: Топоров 1990, 532

Antraštė:: šáukštas
Straipsnelis:: Lie. šáukštas yra gerai paaiškintas Sabaliausko (Balt 1965 I(1), 83-84) kaip baltų naujadaras. Sl. lьžíca (kr. žli̋ca, č. lžice), alb. lugë „šaukštas“ leidžia manyti, kad prabaltų žodis „šaukštas“ buvo *lugā́. Tai galbūt buvo senas ide. žodis „šaukštas“, sietinas su ide. šaknimi *leug- „lenkti“ (pvz., lie. lùgnas).
Šaltinis:: Hamp 1967b, 107–108

Antraštė:: šáukštas
Straipsnelis:: Lie. šáukštas per dgs. formą šaukštaĩ, šáukštus ‘indai’ (aukštaičiai) susisieja su lie. šùkė ‘prastas, senas apdužęs indas ar įskilęs indas’. Darybiškai šáukštas yra su priesaga -sta, kuri po k virto -šta, o šauk- yra susijusi su la. sûce ‘išmušta vieta, ištrupa, šukė, plyšys…’, s. i. śūkaḥ m., śūkam n. ‘(javo) akuotas; vabzdžio geluonis, gylys’, av. sūkā- f. ‘adata’. Greta la. sûce yra ir la. suk̡e, suk̡is ‘šukė, skeveldra; spraga, plyšys’, sukums ‘įskilimas, ištrupa, plyšys’, suka ‘šepetys, šukos’, lie. šùkė ‘skeveldra, dužena…’, šùkos, šukaĩ ‘įrankis linų galvoms šukuoti, braukčiai’. Tokį rytų baltų ir indoiranėnų etimologinį siejimą patvirtina tai, kad *(i̯)ē kamieno la. sûce ir s. i. sūcī fem. ‘adata’ < *śūc-ī turi tą patį morfologinį santykį kaip lie. vìlkė : s. i. vṛkī́ f. ‘t. p.’. Greta jų buvo bendrašaknis veiksmažodis, la. šukt (praes. šukstu, šūkstu, praet. šuku) ‘dužti, trūkti, skilti’ ME IV 105, randamas ir K. Ulmanio žodyne.
Šaltinis:: Karaliūnas 1995b, 34–36