Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šauti, į, dejuoti, lakoti, šamas, skutiklis, kupsna, keturi, muturas, merkti, šarmas, budėti, budu, sugebti, austi, audžiau, audžiu, skresti, kenkras, nuovokus, skrabrus, strepetys, skrubiniai, sklempti, ąselė, kairinti, buta, trumitta, bjauroti, biednas, sūras, gruzinis, biza, nartus, neprievaizda, kūlija, piestas, kauroti, mazgas.

Antraštė:

šáuti

Straipsnelis:

Germ. skeut-a- ‘šaudyti, šauti, schießen’ (s. isl. skióta ‘šauti, stumti, schieben’, s. ang. scēotan ‘t. p.’, s. fryzų skiata ‘t. p.’ [417], s. v. a. skiozan ‘šauti, mesti, sviesti’, v. v. a. schiezen) turbūt siejasi ne su sqeud- ‘skubėti, skubintis, ginti, varyti’, o su tik bl. kalbose esančia šaknimi *sk̑eu- ‘schießen, eilen’, plg. lie. šáuju (-nu), šauti ‘paleisti šaudmenį, greitai lėkti’. Sunkiau pasakyti, ar čia skirtinas s. sl. isunǫti ‘ištraukti, išsiimti (ginklą)’, sovati vьnъ ‘überschäumen’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 418

Antraštė:

šáuti

Reikšmė:

laufen etc.

Straipsnelis:

K. Liukkoneno siūlomos įvairaus įtikimumo naujos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. hauki ‘pike, Hecht’. Viitso ir Koivulehto siūloma slaviška etimologija pagrįstai atmetama. Liukkoneno siūlymas < bl. *šaukē remiasi veiksmažodžiu šáuti ‘laufen etc.’, tačiau nėra paliudyta tai pagrindžiančio baltiško žodžio. Daug vietos skiriama mėginimui įrodyti, kad afiksas -k- dažnai pasitaiko ir kituose baltų gyvūnų pavadinimuose. Neminima kita nauja suo. hauki etimologija: Nilsson 1995 […].

Šaltinis:

Nilsson 2001, 187

Antraštė:

šáuti

Straipsnelis:

[Aptariami ide. priebalsių *sk̑ grupės žodžiai baltų-slavų kalbose:] Lie. šáuti, šáuna/šáuja, s. sl. sovati, sovajǫ yra neaiškios kilmės. Sąsaja su s. isl. skjóta, s. ang. scēotan ‘shoot’ arba su go. skewjan ‘eiti’, s. isl. skæva ‘eiti, skubėti’ yra nepatikima.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2009a, 9

Antraštė:

šáuti

Straipsnelis:

[Aptariami skitų skoliniai slavų kalbose; pateikiami spėjami skoliniai (su t < skitų θ = s. persų θ = av., oset., sl. s, s. i. ś, lie. š < ide. *k') iš skitų į slavų kalbas, taip pat iš dalies į baltų ir germanų] Sl. *otava ‘zweites Heu, Grummet’ < skitų *aptāvā- < *abi-θāvā-; tai yra skitų substratas pas sarmatus-alanus * (abi-/vi-)θāv-, plg. ide. *(s)k'ē̆u- (lie. šáuti, sl. sovati, sujǫ ‘stoßen, schieben’, *sudlica ‘Wurfspieß’, s.-kr. usov ‘Lawine’). Čia, nepaisant jo neaiškaus -l-, turbūt taip pat lie. atólas ‘Grummet’.

Šaltinis:

Лома 2000, 344

Antraštė:

šáuti

Straipsnelis:

Lie. au baltarusių šnektose yra davęs ir atliepą у, pvz., lituanizmas br. шу́нуць ‘užpulti, užgriūti, užlėkti’, giminingas br. адшу́нуць ‘nubėgti’, kildinamas iš lie. šáuti.

Šaltinis:

Grinaveckienė, Mackevič 1989, 77–78

Antraštė:

šáuti

Straipsnelis:

[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Lie. šáuti, šáuja, šóvė (trm. šãvo / šãvė), la. šaũt (saũt), šaũju, šãvu (ē) ‘šauti, stumti’; sl. *sova̋ti, *sova̋jǫ ‘stumti’ (s. sl. sovati, sovajǫ, slov. suváti / sováti, súvem / sújem, s. č. suvati, suju, r. sopvat̕, sujú) pratęsia bl.-sl. paradigmą su pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamienu, tačiau jų kilmė iš ide. aoristinės šaknies abejotina. Lie. trm. pret. šãvo reikalauja baltų priešistorės tematinio prezenso *śau̯-e/o-. Tikėtina, kad ikislavinė paradigma *sovati, *sove paremta bl.-sl. prezenso kamienu *śau̯-e-, inf. *śi̯au̯-tei-, aor. *śi̯ā́u(-s)-t, žr. Vaillant 1966, 207.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011b, 215