Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
šeivà
Straipsnelis:
Žr. šaiva
Šaltinis:
SłPr II, 86
Antraštė:
šeivà
Straipsnelis:
[Etimologizuojant sl. kalbų žodžius, prasidedančius š (< *ch’, atsiranda didelių keblumų (čia nėra sąlygų i, u, r, k + s>ch), nes neaiški velarinio spiranto *ch kilmė (740). Manome, kad žodžio pradžios prasl. *ch < *(s)k’; siūlomą kaitą, t. y. ide. *sk’> prasl. *ch- laikome vykus taip: *sk’ > ss’ > *s’s’ > s’ch- > *chch- > ch-. Pateikiame naujas sl. žodžių etimologijas (741):] 2. Siūlymas, atsižvelgiant į paraleles: č. vaz ‘pakaušis, kaklas’, ukr. вязи pl. ‘t. p.’, prasl. *šija ‘ kaklas’ (r. шея, ukr. ши́я) sieti su prasl. *šiti, *šijǫ ‘siūti’ [*šija suvokiant kaip ‘Kragen’ (t.y. ‘prisiūtą’)] mažai tikėtinas [742]. Turint prieš akis, kad žmogaus kaklas yra ‘plona, siaura galvą ir kūną jungiančioji dalis’ arba ‘susiaurėjimas resp. į vamzdį panaši skylė pro kurią į skrandį pakliūva maistas, gėrimas’ rekomenduotina prasl. *šija (< *chī-i̯ā pirmiausia lyginti su lie. šeivà, šaiva, la. saiva ‘audimo ritė (pailgas medinis daiktas)’. Bl. lytys pamatuotos ide. šaknies *(s)kei- ‘pjauti’ (> ‘plonas, siuras’) variantu, prasidedančiu senuoju ide. k’, plg. su kentuminiu k dar prasl. *čeva < koi̯va [r. цевка ‘ritė, vamzdis, arklio kulšies kaulas’ (ir kt. pvz.); su *sk-, plg. gr. σχάω ‘šiek tiek apdraskyti, perkirsti’, su išplėstuku d-: lie. skiedrà, skiedarà ‘Span’, s. i. chidrá- ‘skala’, av. sidera- ‘skylė’, s. v. a. scetar ‘plonas, siauras’ (Pokorny, IEW, II, p. 919).
Šaltinis:
Schuster-Šewc 1985, 742–743
Antraštė:
šeivà
Straipsnelis:
[Straipsnyje apžvelgiami kentum elementai slavų kalbose. Remiasi rekonstruota bendrąja slavų forma ir įvairių kalbų pavyzdžiais]. čeva//čevь (*koiva//*koivь) pagrindinė reikšmė – ‘vamzdis, tūbelė’, paskui ‘ritė’, pvz., s. sl. čěvьnica ‘fistula, kiauražaizdė’, le. cewa ‘vamzdis, tūbelė’, ir t. t.; baltų kalbų duomenys rodo š < *k̑: lie. šeivà ‘ritė’, šaivà, la. saiva. Ide. šaknis galbūt yra *sk̑ē̆i//*skē̆i- (Pok. 919–920): s. i. chyati ‘scheidet ab’, av. sā-, sya- ‘wehren’: lo. sciō, scīre visų pirma ‘scheiden, unterscheiden’.
Šaltinis:
Gołąb 1972, 56
Antraštė:
šeivà
Straipsnelis:
Prasl. čevь. S.-kr. це̑в ‘ritė’, slov. cev ‘ dūdelė, vamzdelis, ritė staklėse’, č. cév, céva ‘vamzdis’, le. cewa ‘t. p.’ ir kt. Šiai leksikos grupei nurodoma bendra reikšmė ‘ritė audimo staklėse’, o senesnė – ‘blauzdikaulis, vamzdelis’. Artimiausia paralele pripažįstama lie. šeivà ‘ritė audimo staklėse’, šaivà ‘vamzdelis arba plunksnos gabaliukas, vartojamas vynioti kaip ritė’, la. saiva ‘šaudyklė tinklams pinti’. Patikimų duomenų teikia dar germanų kalbos: s. ang. scinu, v. v. ž. schene, s. v. a. scina ‘blauzdikaulis’, лудбок’, s. ang. scīa ‘blauzdikaulis’. Visi jie kilo iš ide. *(s)k̑ei-.
Šaltinis:
Мартынов 1968, 149
Antraštė:
šeivà
Straipsnelis:
Prasl. *čeva ‘vamzdelis’ pratęsia senesnį *koi̯u̯ā, giminišką lie. šeivà, šaivà, la. saiva ‘šaudyklė tinklams pinti’. Baltiškas žodis yra iš formos *k̂oi̯u̯ā.
Šaltinis:
Трубачев 1966, 112
Antraštė:
šeivà
Reikšmė:
Rohrspulchen, Weberspule
Straipsnelis:
[aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiamas pavyzdys, kai lie. š, sl. k: lie. šeivà ‘Rohrspulchen, Weberspule’ ir sl. cěva ‘t. p.’ < *koiu̯ā.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 2000, 25
Antraštė:
šeivà
Reikšmė:
Rohrspule (am Weberschiff)
Straipsnelis:
Sl. *šii̯ā (s. sl. šija, ru. шея, s. ru. шия, шья, ukr. шия, br. шыя; le. šyja, kaš. šëja, č. šíje, slovk. šija, luž. aukšt. šija, luž. žem. šyja, s.-kr. šija, slvn. šíja, bulg. шия, mak. trm. шия) ‘Hals als Körperteil’ gali būti kildinamas iš *chīi̯ā (su ide. *(s)k̑ > *ch) ir siejamas su lie. šeivà ‘Rohrspule (am Weberschiff)’, la. šaiva ‘Weberspule; Stricknadel’ (< *k̑éi̯u̯ā), kilęs iš ide. šaknies *skei- ‘schneiden, scharfe, Einschnitte machen’ (plg. t. p. gr. σχάζω ‘ritze, schlitze auf’). Čia taip pat priklauso sl. *cěva ‘dünne Röhre’ (< *koiu̯ā, su kentuminiu *(s)k- ir abliautu oi̯ : ī), plg. s. sl. cěvьnica, ru. цевка, ukr. цива, le. cewa, č. céva, slovk. cieva, s.-kr. cijev, slvn. cȇv ir kt.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 2003, 109–110
Antraštė:
šeivà
Straipsnelis:
žr. šuo
Šaltinis:
Kazlauskas 1972, 85–86
Antraštė:
šeivà
Reikšmė:
Stäbchen im Weberschiffchen, auf das der Schussfaden gewickelt wird, Weberschiffchen, ein Knochen, Langbaum am Wagen, Pfeifenstiel, Röhrchen bzw. Rinne zum Abzapfen von Birkensaft, Lederhülse am Geschirr, Außenverschalung am Fenster
Straipsnelis:
Lie. šeivà, retesnės formos – šaivà, šievà, šėvà, ševà ‘Stäbchen im Weberschiffchen, auf das der Schussfaden gewickelt wird’, ‘Weberschiffchen’, ‘ein Knochen’, taip pat ‘Langbaum am Wagen’, ‘Pfeifenstiel’, ‘Röhrchen bzw. Rinne zum Abzapfen von Birkensaft’, ‘Lederhülse am Geschirr’, ‘Außenverschalung am Fenster’ (LKŽ XIV) atitinka la. saiva, saive, saîve, saîva, sàive, saĩve ‘Stäbchen, Spule im Weberschiffchen, Garnflusch, Netznadel’ (ME III, 638; EH II, 475) ir sīva ‘t. p.’ (ME III, 855), taip pat plg. lie. šėvulė̃ ‘Seele des Schiffchens’, šė̃vulis, šėvulỹs ‘Splitter, Fetzen’ (LKŽ XIV, 703) su ė vietoje ei dėl lietuvių žemaičių įtakos. Minėtini leksemos šeivà vediniai šeivinis ‘šeivaartig’, šeivykštė ‘Stab am Spinnrad auf den die Spule zum Aufwickeln des Schussfaden geschoben wird’ (LKŽ XIV, 615), dūriniai šeivarietis, šeivablauzdis, šeivkojis ‘jemand mit langen dünnen Beinen’, šeĩvmedis, šeivãmedis, šeĩvamedis, šeĩmedis ‘Sambucus spp.’, šeivãkaulis, šeivagalỹs ir šeivìkaulis, kurio reikšmė varijuoja: ‘Wadenbein, fibula’, ‘Unterarm’, ‘Speiche, radius’ etc. Slavų kalbų duomenys (s. č. cěva ‘Ader, Arterie’, le. cewa ‘verbundene Mühlsteine’, br. dial. цавíна ‘Stängel von einjährigen Pflanzen’, s. sl. cěvь ‘tubus’, bulg. цев ‘hohler, Pflanzenstängel, z. B. von Cicuta virosa’, ru. dial. цэўка ‘Unterschenkel’, s. sl. cěvьnica ‘lyra; Flöte’, s.-kr. cjevnica ‘tibia; Schalmei’) rodo praslavų *cěva ‘Spule’, kuris, tikėtina, kildintinas iš ide. *koiu̯o. Leksemos turi paralelių finougrų kalbose: suom. käävi, käämi, käämy ‘Spule’, samių kapmē, gâbme ‘Federkiel; Schwungfeder’, es. kääv ‘Spule, Spindel’, ludikų kiämi, kiäm ‘t. p.’, karelų keämi ‘t. p.’, vodų tšǟvi ‘t. p.’, vepsių käm, chantų kŏme(t) ‘Sumpfpflanze mit hohlem Stängel’, udmurtų gumḭ ‘Stroh, Rohr, Röhre’, zyrianų Gum ‘t. p.’. Manyta, kad lie. šeivà ir jo variantai bei vediniai yra skoliniai iš finougrų kalbų (Bednarczuk 1977). Gliwa pateikia kitokią nuomonę. Išanalizavęs iki šiol netirtas leksemas šeivamedis ‘Sambucus sp.’, šeivikaulis ‘fibula, tibia’, frazemą šeivą (pri)trinti ‘den Stab des Weberschiffchens mit Garn bewickeln’ ir jų reikšmę audimo technologijos ir archeologijos istorijoje, jis teigia, kad lie. trinti ‘reiben, schleifen’ ir trinti ‘wickeln’ yra tarpusavyje nesusijusios leksemos, o lie. trinti ‘wickeln’ sietinas su vok. drehen < ide. *treH₁- ‘drehen’. šeiva kažkada galėjo reikšti skriemulį, kuris buvo naudojamas gaminant siūlus ir kuris dažnai aptinkamas archeologinių kasinėjimų metu, jis yra tuščiaviduris, pagamintas iš molio ar kaulo. Tai autoriui leidžia kelti hipotezę, kad lie. šeiva sietinas su ide. *sk’ʰeH₂()- ‘aufschneiden, schinden’, plg. lie. skylė ‘Loch’, skìlti ‘reißen, spalten (intr.)’, skélti ‘spalten; schlagen’: ide. *skelH- ‘aufschlitzen, spalten’ arba rekonstruoti tos pačios reikšmės *k’e- ir palyginti jį su lie. šieti ‘(sich) einen Splitter einreißen’ (taip pat šiñti ‘t. p.’, šìntis ‘sich kratzen, reiben; unhertreiben’, šinkyti, šiniotis, šinkiotis ‘t. p.’, pãšyti ‘einen Splitter einreißen’, pãšinti ‘t. p.’, šinà ‘Rute, Span für das Webfach’, pašinà, pãšinas, pašinỹs ‘Splitter; Schindel’, LKŽ IX; XIV) ir šeirys ‘Witwer’. Reikšmės, susijusios su ‘skyle’ ir ‘skriemuliu’ randamos finougrų, baltų ir slavų kalbose. Dubletai su žodžio pradžios k- : š- baltų kalbose yra dažni, pvz., lie. šeima, kaimas. Slavų kalbų žodžiai galėtų būti skoliniai iš kurios nors baltų tarmės.
Šaltinis:
Gliwa 2008b, 41–60
Antraštė:
šeivà
Reikšmė:
tube, net, needle, spool
Straipsnelis:
žr. šaiva
Šaltinis:
Kroonen 2011, 244–245

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas