Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: šerti, grabaliuoti, ževelioti, kalatoti, privilti, šeši, augmuo, gramzdėti, lakamėža, mečerka, trušiai, šleivas, skonėti, kudrenti, gingaras, urbti, gugulas, prusinti, kartoti, kraupti, birus, degesis, bovas, pinai, kalavijas, žiabrys.

Rezultatai

Antraštė:: šérti
Straipsnelis:: Armėnų serem ‘auginu, sukuriu’, serim ‘pagimdysiu, išauginsiu’, sēr ‘giminė, palikuonys’, serm, sermn ‘sėkla’. [Lit.: Walde-Pokorny I 408; Walde-Hofmann I 204; Meillet Esquisse² 141; Pokorny 577; Adjarian VI 194; VII 180]. Išsamiausiai šią žodžių šeimą aprašė Osthoffas, Etym. Parerga I (Leipzig, 1901, 1–71). Tam pačiam etymonui priklauso: gr. κόρος ‘(pa)sotinimas’, lo. cerēs ‘augalų derlumo, vešėjimo dievybė’, creo, -are ‘kurti, gaminti’, crēsco ‘augti’, lie. šeriù, šérti ‘füttern’, alb. thjer ‘gilė’ (tiesiogiai ‘maistas’).
Šaltinis:: Solta 1973, 265

Antraštė:: šérti
Straipsnelis:: […] armėnų serem, serecʿ ‘sukelti, sukurti’: gr. aor. ἐκόρεσα, lie. šérti. Pamatas - šaknis ide. *k̑erh₃- […].
Šaltinis:: Barton 1989, 152

Antraštė:: šérti
Straipsnelis:: Kad het. harsar (žr. s. v.) gali < *harhsar < *k̑(e)rH₁sr̥, (regresyvioji asimiliacija, tarp priebalsių esąs h išnyksta), tai ir het. harwant- ‘prižiūrėtojas, sargas, valytoja, saugotojas, savininkas, auklė, žindyvė’ gali atspindėti *harhwant- < *k̑(o)rH₁wont- ar *k̑(e)rH₁wn̥t-; pastaroji šaknis slypi gr. κορε-, lie. šérti ‘liuobti, maitinti (paprastai gyvulius)’. Tai vadinasi giminiška su gr. κούρη bei κοῦρος (*κορϝος).
Šaltinis:: Puhvel HED III, 204–205

Antraštė:: šérti
Straipsnelis:: Sufiksas *-u̯o-/*-u̯ah₂: […] *k̂óru̯o-/-u̯ah₂ lytyse gr. κοῦρος, κούρη (at. κόρος, κόρη ‘berniukas resp. mergaitė’ iš šaknies *k̂erh₃-, kurią turi gr. κορέσαι ‘sotinti’, lie. šérti ‘füttern’, t. y. //k̂O̯erh₃-eu̯-é’-h₂// ‘adolescens’ (Pokorny IEW 557).
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 204

Antraštė:: šérti
Straipsnelis:: Sl. *skormъ/a (maked. скра̀ма ‘muilo putos’, скармо̑ ‘mėsos kepsnio syvai’ ir kt.) neturi patikimos etimologijos. Fasmeris (Фасрмер III 652–653) nepritaria siūlymui sl. *skormъ gretinti su gr. κόρος ‘pasisotinimas’, lo. Cerēs ‘augmenijos deivė’, lie. šérti, alb. thjer, nes pastarieji žodžiai < *k̑er- [16]. Briukneris (Brückner 220) ir jį palaikantis Machekas (Machek² 293) sl. *kъrmъ apjungia su lie. šérti (gyvulius) ir toliau gretina su sl. *skormъ (ką Fasmeris atmeta). Martinovas (Мартинов В. В. Этимология 1968. М. 1971 17) taip pat argumentuoja savo mintį, kad sl. *krъmъ negalima lyginti su lie. šérti (galvijus).
Šaltinis:: Петлева 1974 (1976), 16–17

Antraštė:: šerti
Reikšmė:: füttern (Vieh)
Straipsnelis:: Lot. crēscō ‘wachsen’ tradiciškai siejamas su augančių javų deivės vardu Cerēs (gal ir s. lo. Cerus): semantinis ryšys tarp jų artimas, tačiau formos požiūriu reikia postuluoti morfologiškai nepaaiškinamą Schwebeablautą, kuris nėra reikalingas, jei lo. Cerēs siejamas su ide. šaknimi *k̑erh ‘ernähren’, išlikusia gr. fut. κορέω, aor. ἐ-κόρε-σα ‘sättigen’ ir lie. inf. šérti, 1 sg. praes. šeriù ‘füttern’ (plg. Schrijver 1991: 124). Šaknis, regis paliudyta ir kai oskų 3 pl. pass. karanter. […] Ir pats lo. crēscō, jau pradedant Osthoffu (1901), dažnai siejamas su gr. fut. κορέω, aor. ἐ-κόρε-σα ‘sättigen (Menschen, Tiere)’ ir lie. inf. šérti, 1 sg. praes. šeriù ‘füttern (Vieh)’. Semantinis skirtumas sušvelninamas, jei reikšmės ‘sättigen’ ir ‘füttern’ išvedamos iš kauzatyvo ‘wachsen machen’. Kadangi gr. aor. ἐ-κόρε-σα negalima sieti su vėlyvu praes. κορέω ir kildinti iš senojo kauzatyvo (plg. Ruijgh 1986), be to, tokio tipo prezensai ankstyvojoje graikų kalboje neturėję atskirų futūro ar aoristo formų (plg. Risch 1974), geriau yra lo. crēscō ‘wachsen’ su gr. ἐ-κόρε-σα, lie. šérti ir galimu italikų kalbų atitikmenimi *kare/o- etimologiškai nesieti.
Šaltinis:: Hill 2006, 200

Antraštė:: šérti
Straipsnelis:: [aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiamas pavyzdys, kur prasl. ch- (< *k̑) : (s)k, plg. prasl. *chorna: s.-kr. hȁrna ‘Nahrung’, slov. hrána, pol. charnă ‘t. p.’ šalia lie. šérti, šeriù, pãšaras, šermen(y)s, šãras ‘(Vieh)futter’.
Šaltinis:: Schuster-Šewc 2000, 29

Antraštė:: šérti
Reikšmė:: feed
Straipsnelis:: [Ginama teorija, kad kai kurie slavų kalbų žodžiai su ide. palatalinių priebalsių kentuminiu atspindžiu yra keltų skoliniai.] Sl. *kṛm- ʻfood, forageʼ : rus. korm ʻforageʼ, ukr. kormy, le. karm ʻfoodʼ, ž. sorbų kjarm, a. sorbų korm, slovk., č. korm, slov., sr.-kr. krma ʻforageʼ, mak. krma, bulg. kərma šalia lie. šérti ʻfeedʼ; įmanoma, kad giminiški su s. v. a. hirso ʻmilletʼ, galų curmi ʻbeerʼ, s. air. cuirm ʻbeerʼ.
Šaltinis:: Gvozdanović 2009, 39

Antraštė:: šérti
Reikšmė:: to feed animals
Straipsnelis:: Reikėtų rekonstruoti dvi ide. šaknis – *k̑erh₁-/*k̑reh₁- ‘to grow up’ ir *k̑erh₃- ‘feed, fodder’ – o ne vieną, kaip daroma tradiciškai: a) *k̑erh₁-/*k̑reh₁- ‘to grow up’ (‘be born’): pres. *k̑érh₁-e/o- (plg. arm. serim ‘I am born’/serem ‘I beget’), inchoat. *k̑r̥h₁-sk̑-e/o- (plg. lo. crēscō), kausat. *k̑reh₁-eh₂- (plg. lo. creō, -āre ‘to create’), t. p. kausat. *k̑orh₁-éi̯e/o- *‘to make grow’ (plg. gr. κορέω ‘to feed, fodder’) arba denom. *k̑orh₁-ei̯é/ó- ‘to be a /korós/’ (t. y., ‘who makes grow up’, ‘who feeds’); b) *k̑erh₃- ‘feed, fodder’: pres. *k̑erh₃-i̯e/o- (plg. lie. šeriù, šérti ‘to feed animals’), aor. *k̑erh₃-s- > pragr. *keros(a)- > *kores(a)- (> κορεσ(σ)α-, su Ruipérez‘o metateze).
Šaltinis:: García Ramón 2010, 76–80

Antraštė:: šérti
Reikšmė:: fodder animals
Straipsnelis:: Naujosiose Mikėnų lentelėse iš Tėbų randamas žodis ko-ro /koros/ ‘animal forage’ (vs. si-to (: σίτον) ‘(human) food’), kuris turi reikšmę iki šiol žinomą tik iš veiksm. aor. κορεσ(σ)α-, fut. κορέω. Interpretaciją /koros/ ‘animal forage’ remia lyginamieji duomenys, ypač lie. šeriù (šérti) ‘fodder animals’, šėrìkas ‘animal foddering person’ šalia šėrimas, trm. šerỹbė.
Šaltinis:: García Ramón 2010, 82–83