Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: šiepti, kuistis, duomies, driežti, žerstukas, kirnas, paklevis, žiberklės, sketerys, prusinas, kiaukšt.

Rezultatai

Antraštė:: šiẽpti(s)
Straipsnelis:: Kas kita, jei norima susidaryti visos paliestos žodžių [69] grupės platesnį etimologijos vaizdą. Giminaičių už lietuvių kalbos ribų paieškos jau turėtų būti gerokai lengvesnės, išsiaiškinus, kad mūsiškės žodžių grupės centrinių žodžių šiẽpti(s), šìpti senesnė reikšmė bus buvusi (maždaug) ‘skelti (skilti), skaidyti(s), (atsi)skirti’. Pirmiausia akys krypsta į artimiausią kalbą – latvių. Būga iš latvių kalbos artimiausių atstovų čia norėjo matyti tiktai sipsna ‘(drūta) rykštė’ (Būga RR I, 600, II 316, 618). […][71] Ieškant šiems baltų žodžiams atliepimų kitose kalbose, patikimiau būtų jų š (la. s) traktuoti tradiciškai, t. y. laikyti dėsningu ide. *k̑ (arba ir sk̑) palikuoniu. […] [72] Pateiktas darybos kontekstas verste verčia manyti, kad la. sipsna turėtų būti ne kas kita kaip priesagos -sna veiksmo rezultato pavadinimų darybos tipo atstovas, padarytas iš veiksmažodžio *sip- ‘skelti (skilti), (atsi)skirti’ (tad kol nebuvo supaprastėjęs, jo darybos reikšmė galėjo būti ‘kas atskelta (atskilę) ar atskirta (atsiskyrę)’). Tas darybos tipas latvių kalboje (kaip ir lietuvių) niekad nebuvo labai darus; nedaugelis jo atstovų bene dažniau yra supaprastėję (dezetimologizavęsi), gyvų darinių yra vos vienas kitas. […][73] Savaime suprantama, kad abejopo la. sipna numanomą pamatinį žodį kaip tik atitinka lie. šìpti (: šiẽpti), kurio pradinė reikšmė ‘skelti (skilti), (atsi)skirti’, kaip jau buvo matyti, dar nesunkiai susekama. Ne pro šalį gal bus pridurti, kad ir lietuvių kalboje tarp šios šaknies žodžių pasitaiko tokių, kurie irgi eina rykščių, žabų ir panašių daiktų pavadinimais, pvz.: šìparas ‘žagaras, žabas’ (LKŽ, iš Upytės)[…]. Įsitikinus, kad la. sipsna negalima skirti nuo lie. šipulỹs, o jų abiejų – nuo lie. šiẽpti, šìpti ir kt., dar reikia pasidairyti, ar atsakančių veiksmažodžių nėra ir latvių kalboje. Pasirodo, yra – tai retas tautosakos žodis atsiept² (zuobus) ‘prašiepti (dantis), šieptis’[…] (ME I 191) […] (EH I 165) […]. Tokiu būdu paaiškėja, kad antrinė šio veiksmažodžio reikšmė jau seniai atsiradusi, bendra rytų baltams. […]. Lie. šiẽpti(s) jau ne sykį yra mėginta sieti su kitų indoeuropiečių kalbų žodžiais. Endzelynas prie ką tik nurodyto latvių atliepinio kaip galimus giminaičius iš slavų [74] kalbų užsiminė r. trm. си́пать ir le. siepać. Tas siejimas priimtinas ir dabar, […] [plg. dar.] le. siepać (siepnąć) ‘(sen.) traukyti, tampyti, draskyti, plėšyti; smogti, tvoti, trenkti; (audinį, drabužį) spurinti, brizginti, drengti’, ukr. сíпати (сiпнýти), обсíпати ‘(api)peš(io)ti, (ap)skainioti, traukyti’, сíпатися dar ir ‘draskytis, plėšytis, veržtis’, сiпонýти ‘jėga drykstelėti, papešti, tįstelėti’, r. trm. си́пать ‘traukyti, tąsyti’. Fasmeris r. си́пать (ir kt.) su lie. šiẽpti(s) negretino, iš galimų giminaičių jis pirmiausia rinkosi s. i. kṣipáti (o prie šio veiksmažodžio, kaip jau sakyta, kartais, nerandant geresnės išeities, šliejamas ir Būgos užsimintas kṣíp-). […] Baltų ir slavų veiksmažodžiai (lie. šiẽpti(s) savo pamatine reikšme, le. siepać ‘draskyti, plėšyti’ ir kt.), sujungti su Pokorno žodyne prie *k̑eipo-, *k̑oipo- (543) sutelktais daiktavardžiais lo. cippus ‘baslys, smailus paminklinis ar pasienio stulpas (kolona)’, alb. thep- ‘smaili uola’ ir kt., palengvintų suvokti pastarųjų susidarymą. Tuo pačiu visus juos natūraliau sektųsi susieti su panašiai tarpusavy santykiaujančiais išplėstinės šaknies *skē̆ip- ‘pjauti, skirti’ (Pokorny IEW, 922) žodžiais, kur, tarp kitko, galiausiai susieina ir Endzelyno (lo. scīpio, gr. σκίπων), ir Būgos (skiẽpti…) skirtinguose kontekstuose užsiminti baltų žodžių giminaičiai. Vadinasi, galiausiai reikėtų kalbėti apie stambesnę giminiškų žodžių grupę, vienijamą bendros ir kartu įvairuojančios išplėstinės šaknies *(s)kē̆ip- ǁ *(s)k̑ē̆ip-, o kad ta pati šaknis gali būti tai su veliariniu, tai su palataliniu priebalsiu, tai su judriuoju s- tai be jo, šiandien tuo jau niekas nebesistebi. Kad šiai, platesniajai, grupei priklauso žodžių ir su *k-, pirmiausia galima įsitikinti iš lie. į̇̃kypas (įkypùs) ‘įstrižas, įžambus’, įkypinaĩ ‘įkypai, įstrižai’, pãkypas ‘įstrižas’, esančių šalia tokios pat reikšmės į̇̃skypas, įskỹpinas, paįskypùs ‘kiek įstrižas’, paįskypỹn ‘kiek įstrižyn’, núoskypas, pãskỹpas, pãskỹpinas, (žem.) paskỹp(i)uõ, paskypuĩ. Tie būdvardžiai (ir prieveiksmiai) tebėra gana aiškūs. Ypač tai tinka pasakyti apie [75] antruosius (su sk-), lengvai susiejamus su dar išlikusiu (nors jau retu) pamatiniu veiksmažodžiu skiẽpti ‘skėsti, plėšti’ (plg. tokios pat motyvacijos ir darybos sinonimus įžambùs : žem̃bti ‘(įkypai) pjauti, sklembti’, į̇̃sklimbas : sklem̃bti ‘įkypai, įžambiai tašyti, pjauti, kasti, kirpti…’ ir pan.). […] Iš latvių kalbos artimiausi giminaičiai galėtų būti (mažiau nutolę nuo pamatinės reikšmės) ceĩpa ‘kuodas, plaukų kuokštas’, cìpsla ‘gysla; skaidula, pluoštas’ ir kt. Slavų kalbose tarp giminaičių su *(s)k-, be bulg. чип ‘bukanosis; baužas; nupjauta ausimi, striubausis’, s.-kr. čȉp ‘išklibęs, netvirtai ką laikąs’ (sl. trm. *čipъ < *keipos; dar plg. s.-kr. čȉp ‘vilnos kuokštas, žiupsnis’, bulg. чип ‘šaka, žagaras’ Słownik prasłowianski II, 202); s. sl. (ras)cěpiti ‘suskaldyti’, slov. cẹpíti ‘skelbti, skaldyti, kapoti; (su)daužyti; skiepyti’ (šalia kurio yra platesnės geografijos sl. *cěpъ ‘lazda, spragilas’) ir kitų, dar žinoma žodžių, semantiškai artimų lie. kapti, plg. s. sl. ocěpati ‘sustirti, sustingti’, s.-kr. scípati se ‘t. p.’, č. zcípati ‘nustipti, kristi, padvėsti’; s. sl. ocěpěněti ‘sustirti; nukeipti, nudžiūti’, č. cepeněti ‘stipti, kristi, dvėsti; (sen.) stirti, stingti’, r. цепенéть ‘stirti, (su)stipti; (sp)stulbti’ (Skok I, 263, Фасмер ЭСРЯ IV, 299, Słownik prasłowianski II, 78, ЭССЯ III 184t.).
Šaltinis:: Urbutis 1995a, 68–75

Antraštė:: šiẽpti
Straipsnelis:: Neseniai buvo rašyta (Blt XXX (2) 65–75), kad šiẽpti, šipulỹs priklauso plačiam tiek forma, tiek reikšme įvairuojančių žodžių būriui.
Šaltinis:: Urbutis 1998a, 54