Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šilas, kinis, maišalas, apirankė, buklus, tai, barakituoti, eketis, prievarta, kelti, rūkyti, žiaunė, bulungis, stonas, paustis, šėžis, pabiros, dievaži, busti, lėlis, smilti, gulta, smirdus, mundiera, doktorius, meklys, kėsčias, šiūras, iltis, gilendra, naktkailiniai.

Antraštė:

ši̇̀las

Straipsnelis:

Lie. ši̇̀las (la. sils ‘didelis miškas’) gali sietis su ide. šaknimi ks- (: kes-).

Šaltinis:

Мельничук 1966 (1968), 220

Antraštė:

ši̇̀las

Straipsnelis:

sylo E. 589 ‘Heide’ : lie. ši̇̀las, la. sils arba sila, apie tai ME s. v. sils.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 305

Antraštė:

ši̇̀las

Straipsnelis:

Gr. sylla (cituojama Plinijaus) reiškia ankštinio augalo rūšį, – pagal Meyer-Lübke, Rom. Et. Wb., 849a, greičiausiai hedysarum (h. caronarium) arba h. spinosissimum, kuris labiausiai paplitęs Graikijoje. Šį mįslingą žodį, kurio pėdsakai yra Italijos pietuose, galima paaiškinti trakų-pelasgų kalba. Kadangi kalba eina apie spygliuotus augalus, tai šaknis *k̑el ‘spyglys’ atitiktų s. i. çalya- ‘spyglys’, lie. šilas ‘viržis, šilojus’. Prototipas būtų ide. *k̑əl-i̯o- iš kur pelasgų *suli̯o > sullo- (k̑ asibiliacija).

Šaltinis:

Carnoy 1959, 256

Antraštė:

šìlas

Reikšmė:

Heide, Fichtenwald, Nadelholzwald, Heidekraut / Erica vulgaris or valluna

Straipsnelis:

Pr. sylo ‘heyde’/ ‘Heide’ < nom. sg. f. (Mažiulis 4, 108). Lie. šìlas ‘Heide, Fichtenwald, Nadelholzwald, Heidekraut/Erica vulgaris or valluna’, artimos reikšmės la. sils, siliņas, silava; dar plg. lie. šilus ‘August’, šilų, šilinis mėnuo ‘September’ = la. silu mēnesis ‘t. p.’, semantiškai atitinkantis r. bažn. sl. vrěsьnъ, le. wresień ‘t. p.’ ir kt. (Fraenkel 1962–65, 982–983). Paralelės su s. v. a. hulis ‘Walddistel, Mäusedorn’ ir s. i. śila- ‘gathering stalks and ears of corn’ (Uhlenbeck; Fraenkel 1962–65, 983) svarstytinos. Itin abejotinos paralelės su s. i. śelu-/selu- ‘the tree Cordia myxa’, hindi serū & selu ‘Cordia myxa’ ir pan. ind. atitikmenimis (Turner 1966, § 12610). Pirminės semantinės motyvacijos klausimas išlieka atviras – esama trijų variantų: (1) ‘needle-leaved tree/ plant’ (Turner 1966, § 12466).; (2) ‘dry tree plant’: lie. šilti, šįlù ‘warm werden’, la. sil̃t, silu ‘t. p.’ (Fraenkel 1962–65, 984; Mažiulis 4, 108–109); (3) ‘cold-liking tree/ plant’: galbūt iš lie. šáltas ‘cold’ (Mayrhofer III [1976], 345–346).

Šaltinis:

Blažek 2001b 46

Antraštė:

šìlas

Straipsnelis:

[Aptariami Lietuvos lenkų tarmės lituanizmai]. Le. trm. szylnik ‘igliwie’, br. trm. ш'ыльнiк yra skoliniai iš lie. šìlas.

Šaltinis:

Rutkowska 2009, 90