Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šipulys, regzti.

Antraštė:

šipulỹs

Reikšmė:

šakaliukas, pagaliukas; medžio atšaiža; (dgs.) skeveldros, duženos, ižos

Straipsnelis:

Žodžiui šipulỹs ‘šakaliukas, pagaliukas; medžio atšaiža; (dgs.) skeveldros, duženos, ižos’ Frenkelio žodyne skirtame straipsnyje, pateikus porą fonetinių variantų (šiupulỹs, šupulỹs) ir keletą jo vedinių, tepasakyta, kad Būga skiriąs šiẽpti šeimai (be šio, dar nurodytas str. šìpti), tačiau geriau darąs Endzelynas, dėdamas prie s. i. śépa- ‘penis’, sīphā ‘plona šaknis, vytis’, gr. σκίπων ‘lazda’, lo. cipus ‘smailus stulpas’, bet čia pat dar primintas Petersonas, lietuvių žodį atskiriąs nuo tų s. i., lo. ir gr. žodžių; pabaigoje pridurta, kad Būga dar pateikiąs le. szyp(uł)ka ‘stiegara’, szyplać ‘pešti, traukyti’. […] Plačiau ir ne vieną kartą apie lie. šipulỹs yra kalbėjęs Būga. Iš viso pluošto lietuvių ir kitų kalbų žodžių, jo sietų su šipulỹs, į pirmąją vietą turėtų būti iškeltas lie. šipinti ‘skelti’[…] [67]. […] Jau to vieno žodžio pakanka, kad iš sykio pasidarytų aišku, iš kur dygęs šipulỹs. Dabar, […] be šìpinti ‘smulkiai skaldyti, tašyti, drožti, šipuliuoti’ (LKŽ jis pateiktas kaip šìpinti ‘bukinti’ homonimas), panašiomis reikšmėmis dar galima nurodyti veiksmažodžius (ar jų variantus) šipė́ti (šìpa, šipė́jo) ‘trupėti, šiupėti’ (nušipė́ti dar ir ‘suskeldėti, nusilupti’), šiupė́ti (šiùpa, šiupė́jo) ‘trupėti, irti, byrėti; pleiskanoti, luptis; trintis, dėvėtis’, šiùpti ‘triušti, triaušėti; brigzti, spurti; trešti, trūnyti’, šiupýti (-ìja/-ỹja, -ìjo) ‘trupėti, irti; daryti, kad šiuptų, atsiluptų panagių oda’, šiùpinti (jau Būgos nurodyto šìpinti fonetinis variantas) ‘trupinti, smulkinti’ (nuo jo veikiausiai neskirtinas nė sušiùpinti ‘suduoti, užtvoti’, LKŽ pateiktas s. v. 4 šiupinti). Panašiomis reikšmėmis pavartojamas net centrinis grupės veiksmažodis (-)šiẽpti(s), plg. LKŽ 1 šiẽpti 4 (refl.) ‘sprogti, skleistis’ […]; 1 iššiẽpti 4 (refl.) ‘išskleisti pumpurus, išsprogti’[…] ir 5 (refl.) ‘atsirasti plyšiui, išsiskėsti’[…]; 1 prašiẽpti 3 ‘išskleisti’ […] ir 4 (refl.) ‘perskilti, praplyšti’ […]. Kur tik šalia daiktavardžio šipulỹs (šiupulỹs[…]) pažįstamas atsakantis ‘skilti’ ar panašios reikšmės veiksmažodis, ten jis, savaime suprantama, suvokiamas kaip to veiksmažodžio darinys, plg. opozicijas su abiem nariais iš to paties šaltinio šipuliaĀ̃ ‘skeveldros, aiženos’: šiẽptis ‘skilti, aižėti’ (Salamiestis), šipulỹs ‘skeltinis šakaliukas, skala’: šìpinti ir kt. […] Kadangi šio tipo vediniams labiau būdinga remtis intranzityviniais veiksmažodžiais ir balsių kaita nuo pamatinių veiksmažodžių nesiskirti, galima manyti, jog ankstėliau įprastinė opozicija bus buvusi šipulỹs : šìpti ‘*skilti’, tik vėliau, šìpti netekus pirmykštės reikšmės, šipulỹs arba ėmė darybiškai remtis kitais panašios reikšmės veiksmažodžiais, arba, kur tokių šalia nebuvo, supaprastėjo, nustojo reikštis kaip gyvas darinys. […]. [68] […] Būga trumpai, bet kartu pakankamai yra paaiškinęs ir svarbiausius grupės žodžių reikšmės skirtumus […]: šiẽptis „о-скаливать (ǁ skélti) зубы, oszczenyć [= […]rzyć] się (ǁ skìrti, vok. scheren)“ (Būga RR III, 878; panašiai paaiškintas ir pašiepti II 316) […], dar galima priminti, pvz., s. sl. sklabiti sę ‘šypsotis’, č. šklebiti sę ‘šypsotis, šaipytis’, ošklibati se ‘t. p.; vaipytis, maivytis’, s. isl. skelpa ‘grimasa’, norv. trm. skjœpa ‘vieptis’ šalia č. šklebiti se ‘žiojėti, vertis’, slovk. šklabina ‘plyšys, skylė’, s. isl. skolpr ‘kaltas, skaptas’, v. v. ž. scholpe (schulpe) ‘kiaukutas; žvynas’ ir kt. – toliau jie giminiški ir su lie. skelti, tik turi išplėstinį kamieną (su ide. *-b-). […Taip pat ir] šìpti ‘darytis neaštriam, bukti’ šiai žodžių grupei Būgos priskirtas […]: šìpti ‘тупеть, t. y. atšiepti savo ašmenis’ (Būga RR II, 316). ‘Skaidyti, dalyti, smulkinti (kuriuo nors įrankiu)’ semantikos veiksmažodžius labai įprasta pavartoti reikšmei ‘(at)buk(in)ti, (at)šip(in)ti’ perteikti, pridėjus tam tikrus priešdėlius, plg. kir̃sti – at(si)kir̃sti, pjáuti – at(si)pjáuti; ilgainiui iš priešdėlių vedinių tą reikšmę gali perimti ir pamatinis (nepriešdėlinis) veiksmažodis, plg. su lie. kr(i)ùšti ‘grūsti, smulkinti, daužyti’ – at(si)kriùšti ‘at(si)pjauti’ giminišką slov. kŕhati ‘smulkinti, skaidyti, trupinti’ – (jau ir be o-, s-) kŕhati ‘(at)šipinti, (at)bukinti’. […] šipulỹs yra pačioje lietuvių kalboje pasidarytas žodis, dėl jo dairytis po kitas kalbas nebėra ko. Žr. šiepti

Šaltinis:

Urbutis 1995a 66–68

Antraštė:

šipulỹs

Straipsnelis:

žr. pãšinas

Šaltinis:

Urbutis 1998a, 54

Antraštė:

šipulỹs

Reikšmė:

щепка

Straipsnelis:

Esama struktūrų, kurių epicentras lietuvių kalboje: br. шипулi < lie. šipulỹs ‘щепка’.

Šaltinis:

Стариченок 1989, 431