Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
širšuo
Straipsnelis:
žr. maišas
Šaltinis:
Žuravlëv 1986, 36–37
Antraštė:
širšuõ
Straipsnelis:
Lie. n kamieno širšuõ yra išvestinių formų -nonas [ši̇̀ršnonas], -ūnas, -onas pamatas. Širšuo neaiškintinas kaip naujadaras [t. y. nepaveldėtas], kadangi n kamienai apskritai yra gana neproduktyvūs (net lie. kalboje).
Šaltinis:
Nussbaum 1986, 254
Antraštė:
širšuõ
Straipsnelis:
žr. širšlys
Šaltinis:
Adams 1991, 6
Antraštė:
ši̇̀ršuo
Straipsnelis:
žr. širšas
Šaltinis:
Nussbaum 1986, 260
Antraštė:
širšuo
Straipsnelis:
Kai kurie Chr. Stango nurodyti baltų-slavų-germanų bendri žodžiai yra pasiskolinti finų: […] lie. širšuõ – fi. herhiläinen ‘Hornisse’.
Šaltinis:
Schmid 1975b, 326
Antraštė:
širšuõ
Straipsnelis:
Rusų шéршень (lie. širšuõ, ši̇̀ršė, širšlỹs) gali sietis su ide. šaknimi ks- (: kes-).
Šaltinis:
Мельничук 1966 (1968), 219
Antraštė:
širšuõ
Straipsnelis:
Nėra abejonių, kad r. шершень kilęs iš praslavų konsonantinio kamieno -n: prasl. sъršen-. Savo ruožtu prasl. sъršen yra kilęs iš sen. ide. heteroklitinio kamieno (žr. Meillet, Ét., 418, 432). Tai patvirtina [n : l] kaita: č. sršeň, s. le. sierszeń, le. szerszeń, slov. seršel, a. luž. šeršeń, bulg. стършел. Iš -n kamieno kilę: lie. širšuõširšeñs, la. sirsuo. Pr. sirsilis kamieną taip pat galima priskirti [165] prie heteroklitinio linksniavimo tipo. Nežiūrint prasl. sьršen- priklausymo -n kamienui, būtų rizikinga paskui Būgą atstatyti prasl. sьrxysьršene (Būga, Rinkt. raštai, II, 619), nes šioji paradigma praslavuose nusistovėjo palyginti vėlai. Tuo laiku, kai formavosi prasl. -n kamieno paradigmos, kai kurie ide. kamienai nuėjo kitu keliu.
Šaltinis:
Бернштейн 1974, 165–166
Antraštė:
širšuo
Straipsnelis:
Lietuvių kalboje perėjimas s > š (maišas, vetušas ir t. t. = r. mex [36], vetxÿ) susijęs su > š konvergencija (šlovė ~ r. slovo) ir skiriasi nuo prūsų ir latvių k. (lie. širšuo, la. sir̂senis, pr. sirsilis, s. r. sьršenь, r. šeršeń) [37].
Šaltinis:
Žuravlëv 1986, 36–37
Antraštė:
širšuõ
Straipsnelis:
[Šiame darbe vartojamą sąvoką ‘umliautas’ supraskime taip: ‘balsio kokybės pokytis, kurį sukelia sekančio skiemens balsis’. Toch. kalba pažįsta dviejų rūšių o-umliautą: pirmąjį sukelia įvairios kilmės o, antrąjį < ide. *-ō. Toch. æo > oo:] 27. Toch. A kroṅśe, B kroṅ(k)śe ‘bitė’ neturi patenkinamos etimologijos. Šiaip jau toch. lytis įprasta sieti su lo. crābrō, lie. širšuõ, s. v. a. hornuz ‘(visos lytys) širšė’, nors neparodoma, kaip iš ide. prolytės susiformuoja minėtosios toch. leksemos. Atkreiptinas dėmesys, kad toch. A kroṅśe, B kroṅ(k)śe reiškia ‘bitė’, o lo. crābrō etc. ‘širšė’. Siūlau manyti, kad toch. A kroṅśe etc. siejasi su germ. leksemomis, reiškiančiomis ‘medus’ (s. isl. hunang, s. v. a. honang [34], s. ang. hunig, s. v. a. honag [ir kt. pvz.]) bei grupe ide. kalbų žodžių, kurių pamatinė reikšmė ‘geltonas’, t. y. s. i. kāñcaná- ‘auksas’ (s.), ‘auksinis’ (adj.), gr. κνηκóς ‘gelsvas’, lo. canicae ‘Kleise’, pr. cucan ‘rudas’ < ide. *kn̥H-onkó-, *kn̥H-kó-. Pastaroji ide. prolytė išvirsta prototoch. *knonko-, iš kurios dėl disimiliacijos atsiranda *kronko-.
Šaltinis:
Hilmarsson 1986, 34–36
Antraštė:
širšuõ
Straipsnelis:
[Pateikiami senieji ide. nomina gal ir gali būti laikomi heteroklitiniais kamienais:] 12. Šalia prasl. *sьršen- < *sьrchen- < *sьrsen- ‘širšė’ (plg. s. sl. стръшень, s.-kr. str̂š greta stȑšen, č. sršeň, le. szerszeń, r. шéршень) yra l- kam. lytis: *sьršl(enь): b. стъ́ршел, s.-kr. sȑšljên, s. le. sierzchl, sierśl. Čia paminėtoms leksemoms atitikmenis randame bl. kalbose, plg. s. lie. širšuõ, -eñs, lie. šir̃šinas, la. šir̂senis, sirsins ‘širšė’ bei lie. širšlỹs ‘vapsva’, pr. sirsilis ‘širšė’. n- kam. regime s. v. a. hornūz, hornaz, toch. kroṁse ‘bitė’ < *krosn-, s. i. sirsan ‘galva’ ir het. ḫaršanaš ‘t. p.’. r- kam. iš vienos pusės menkiau paliudytas lo. leksemos cerebrum < *ker-es-r-om [884] ‘smegenys, supratimas’, het. ḫaršar N. ‘galva’.
Šaltinis:
Eckert 1963, 884–885
Antraštė:
širšuõ
Straipsnelis:
[Baltų kalbos yra gan neseniai paliudytos. Dėl to jose yra nemažai nekontroliuojamų fonologinių pakitimų atvejų. disimiliacija:] Lie. širšuõ ‘Hornisse’, la. sir̂s(e)nis < bl.-sl. *śiršō̃, akuz. *śiršen‑in (plg. sl. *sьršenь) < ide. *k̑r̥h₂srón- (plg. lo. crabrō ‘Hornisse’).
Šaltinis:
Klingenschmitt 2008, 408
Antraštė:
širšuo
Straipsnelis:
[aptariama praslavų *ch genezė.] Slavams būdinga ch, kilusi iš prokalbės *, galinti būti alofonas iš ide. sateminio kilusio sibilanto s (< *s'), plg. *šьršenь / *sьršenь: aukšt. ir luž. žem. šeršeń ‘Hornisse’, le. szerszeń ‘t. p.’, r. šeršen' ‘t. p.’ šalia le. sierszeń, č. sršen̆, s.-kr. sršlen, slov. sŕšen, plg. lie. širšuo, bet s. v. a. hornuz.
Šaltinis:
Schuster-Šewc 2000, 31
Antraštė:
širšuõ
Reikšmė:
hornet
Straipsnelis:
Produktyvi nazalinė bl. kalbų priesaga *-mōn, gen. sg. *-mĕn- itin būdinga deverbatyvams ir denominatyvams. Lie. širšuõ ‘hornet’ (gen. sg. *širšeñs) – ide. ‘head’ reikšmės vedinys, pradžioje turėjęs heterokliktiką *-r/-n-: ide. *k̑r̥h₂s-r/-n- (plg. sl. *sьrs-en- > sr.-kr. sȑšljen, s. le. sierszeń, taip pat la. crābrō < *crās-r-ōn- < ide. *k̑r̥h₂s-r-). Nazalinio darinio *-ōn, gen. sg. *-ĕn- atsiradimas – antrinis reiškinys.
Šaltinis:
Petit 2010, 176
Antraštė:
širšuõ
Straipsnelis:
Sl. *sĭrxa ‘širšė’ (< *sirxō, taip pat sĭrxy, *sirša) – gen. sg. širšene, plg. lie. širšuõširšeñs, taip pat širšė, r. шершернь.
Šaltinis:
Orr 2000b, 161
Antraštė:
širšuõ
Straipsnelis:
Kazlauskas (1968: 276–278) aptaria lietuvių kalbos formas su ir -mė, lygiagrečias geriau žinomoms su -uõ ir -muõ, pvz., širšuõ / širšė; lygmuõ / lygmė.
Šaltinis:
Orr 2000b, 158

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas