Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: širdis, sunkti, dėsli, spilka, dilti, čemeryčia, galvys, mylas, maž, drimblinti, sora, dieška, blandytis, sunka, siaustinėliai, svita, bežadis, nugoti.

Rezultatai

Antraštė:: širdi̇̀s
Straipsnelis:: Pr. seyr E 124 ‘širdis’ (be galūnės parašyta!) < sīrs < *sirds : la. sirds, lie. širdi̇̀s ‘t. p.’.
Šaltinis:: Smoczyński 1989b, 321

Antraštė:: širdi̇̀s
Straipsnelis:: Armėnų sirt ‘širdis’ (*k̑ḗrdi: lie. širdi̇̀s, lo. cōr).
Šaltinis:: Tischler 1990, 78

Antraštė:: širdi̇̀s
Straipsnelis:: Ide. *k̑erd- ‘širdis’ (pvz. Go. haírtō, germ. Herz, lie. širdi̇̀s, r. сердце, sanskrito hr̥d-, armėnų sirt, s. air. cride, lo. cor, cordis, etc.).
Šaltinis:: Haarman 1990, 12

Antraštė:: širdi̇̀s
Straipsnelis:: Oset. zærdæ ‘širdis’. Kilęs iš iranėnų *zr̥daya-, iš ide. šaknies *g̑herd- (Pokorny 580). Plg. persų pehlevi dil (dėsningai iš senovės persų *dr̥d-, atitinkančio iranėnų *zr̥d-, bel. zirdē, kurdų zar (Hom. Gr. 127; taip pat žr.: KPF, Abt. III Bd. II, 293, 305), afganų zṛə (←*zr̥dya-), par. zuṛ, Pamyro š., ruš. zōrδ, š. zarδ, zord, i. zīl, jazg. zawδ, chorezmų zarz (= zarδ), sogdų δarza (δrzy, metatezė iš *zrδy; Gerchevitch § 182), part. zird, sakų ysara-, ysira- (= *zira-), av. zarəδaya, s. i. hr̥d-, hr̥daya-. Už indoiranėnų ribų vyrauja variantinė šaknis *k̑erd- (Pokorny 579–580); s. sl. srъdьce, r. сердце, lie. širdi̇̀s, armėnų sirt, go. hairto, lo. cor, cordis, s. air. cride, gr. καρδία, het. kard- (gen. kar-di-aš).¹ [¹Oset. styrzærdæ ‘išdidus; pasipūtęs’ (‘su didele širdimi’) gretintinas su het. šallakarda- ‘great of heart’ tokiuose dariniuose kaip šallakardatar- ‘arrogance: išdidumas, pasipūtimas’ (Güterbock, Zu einigen hethitischen Komposita, Carolla linguistica…, Wiesbaden, 1955, 65–68).]. Galvoti, kad tarp arijų ir nearijų formų nėra jokio ryšio (pvz.: Lewy, KZ XL 49) vargu ar pagrįsta. Žr. Szemerényi, The IE name of the heart, Fs. Stang, Stockholm, 1971, p. 515–533; Flexion und Wortbildung. Akten der V Fachtagung der Idg. Gesselschalft, Wiesbaden, 1975, 335–337. Apie semantinę pusę dar žr.: Schrader I 639. Žr. Миллер, ОЭ II 77; Gr. 32; Hübschmann Oss. 39; ОЯФ I 18; Morgenstierne, Shughni 109; Bielmeier 155; Bailey, Saka Dictionary 352.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 301

Antraštė:: širdi̇̀s
Straipsnelis:: Be abejonės, lie. ir la. pavadinimai (f., anksčiau m.) kilo iš bl. *šird-, šakninio vardažodžio (gen. sg. ši̇̀rdes, pl. širdų̃), kurio sg. acc. ši̇̀rdį akivaizdžiai buvo i- kamieno paradigmos įsigalėjimo paskata. Lie., la. šird- (kilęs iš nulinio laipsnio ide. *k̑r̥d-) kamienas išlaikytas visas, o pr. žodyje, kuris yra ilgojo laipsnio tematizuotas vyr. g. vardažodis, trūksta šaknies pabaigos d: šis d galėjo išnykti tik ilgojo laipsnio vardininke (seyr) ir pagal jį kamienas be d turėjo įsigalėti kituose linksniuose. Tad bl. senoji paradigma turėtų būti: nom. sg. *šḗr, gen. *širdès, acc. *ši̇̀rdin (antrinė), senovėje tai būta neutrum giminės žodžio, plg. gr. κήρ, la. cor ‘t. p.’.
Šaltinis:: Euler 1983, 35

Antraštė:: širdi̇̀s
Straipsnelis:: Bendra ide. izoglosa: […] [24] arm. sirt ‘širdis’ […], lie. širdi̇̀s, la. sirds, prasl. *sьrdь-, *sьrdь-ce, greta gr. καρδíα, lo. cor ir kt.
Šaltinis:: Сараджева 1987, 24–25

Antraštė:: širdi̇̀s
Straipsnelis:: [Išvardijamos armėnų-baltų-slavų izoglosos]: arm. sirt ‘širdis’ […], lie. širdis, prasl. *sьrdь-; […]
Šaltinis:: Сараджева 1987, 26

Antraštė:: širdi̇̀s
Straipsnelis:: Gr. καρδία, jonėnų -ίη ‘širdis’. Egzistuoja sena negyvosios giminės vardažodinė šaknis, reprezentuojama gr. κῆρ iš *κηρδ-, ide. *kérd-. Nepaisant Osthoffo dėsnio, ilgumo išlaikymą graikų kalboje galima paaiškinti žodžio monosilabine savybe, plg. taip pat Lejeune, Phonétique, 190, išn. 3. Galūnė privalėjo turėti balsių kaitą, plg. lo. gen. cordis, kuris remiasi *kr̥d- (gr. καρδóς arba *κραδóς). Nom.-acc. galėjo būti įvairiai išplėstas: i het. gen. formoje kardias, arm. sirt su instr. srt-iw, lie. f. šird-i̇̀s. Ide. formos su i galėjo palengvinti gr. καρδία atsiradimą. Kita sena priesaga n figūruoja go. žodyje hairto, gen. hairtins. Įvairios antrinės priesagos kitose ide. kalbose: s. air. cride (*kr̥d-jo-), s. sl. srŭdĭce (greta vedinio srěda ‘vidurys’). Indoiranėnai turi paralelinį žodį su aspiruotu žodžio pradžioje: vedų gen. hr̥d-áḥ, gatų instr. rərədā, vedų vedinys hŕ̥d-aya-m ir t. t. Žr. Ernout-Meillet s. u. cor, Pokorny 579 ir toliau.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 497–498

Antraštė:: širdi̇̀s
Straipsnelis:: (Ide. liežuvio užpakalinių pakitimas į frikatyvinius ir afrikatas armėnų kalboje poziciškai yra sąlygotas tik *g̑h atveju, kuris neintervokalinėje pozicijoje perėjo į j afrikatą, o intervokalinėje pozicijoje – į z spirantą. Kitais atvejais pakitimai įvyksta nepriklausomai nuo pozicijos ir duoda tą patį refleksą, t. y. *k̑ atsispindi kaip s, *g̑ – kaip e). Ide. *k̑ērdi- > arm. sirt ‘širdis’ (plg. gr. καρδία, lo. cōr, -dis, lie. širdi̇̀s, r. сердце).
Šaltinis:: Джаукян 1982, 56

Antraštė:: širdi̇̀s
Straipsnelis:: seyr (= sēr ? žr. FBR XII 148) E. 124 ‘širdis’ [ir kt.]: gr. κῆρ, καρδία, lie. širdi̇̀s, lo. cor, go. haírtō, s. air. cride, arm. sirt, r. сердце ‘t. p.’, la. ser̂de ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 423.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 302

Antraštė:: širdi̇̀s
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] ‘Širdis’ išlaikė seną ide. pavadinimą *k̑(e)rd-: lie. širdi̇̀s, la. sir̃ds, s. r. sьrd-ьce, r. serdce, gr. καρδία. Greta baltų *šird- yra ir *šērd-: pr. seyr, gen. sīr-as ‘širdis’ (plg. gr. (Homero) κῆρ, arm. sirt < *k̑ērd-) ir lie. šérdis, la. ser̂de ‘medžio šerdis, šaknis’ (plg. s. sl. srěda ‘vidurys’, le. środa.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 224

Antraštė:: širdi̇̀s
Straipsnelis:: [Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su veliariniu uždarumos priebalsiu *ḳ žodžio pradžioje:] 4.14 ide. *k̑erd- ‘širdis’ (lo. cor, gen. cordis, lie. širdi̇̀s, Pok. 580) ~ kartv. *mḳerd- ‘krūtinė’ (gruz. mḳerd-, mergel. kədər-, svan. məč̣wed).
Šaltinis:: Иллич-Свитыч 1966 (1968), 328

Antraštė:: širdìs
Straipsnelis:: Lie. širdìs, la. sir̂ds, pr. seyr, gen. sg. sīras, s. lie. gen. sg. širdès, gen. pl. širdų. Etimologiškai giminingi: lo. cor, gen. sg. cordis, het. kēr, gen. kardas, gr. kardía, s. i. hŕ̥daya-, av. zɘrɘd-ā, zr̥daya-, s. sl. srŭdĭce, r. serdce, go. haírtō, s. isl. hjarta, s. v. a. herza ‘širdis’, s. air. cride, kimrų craidd ‘vidurio taškas, vidurys; širdis’, arm. sirt. Ide. *kerd- ‘širdis’.
Šaltinis:: Steinbergs 1996–1997, 24

Antraštė:: širdìs
Straipsnelis:: [Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Pr. Seyr ‘das Herz’ (E 124) yra senas bev. gim. daikt., plg. gr. κῆρ, arm. sirt (taip pat ir vyr. gim. lie. širdìs, la. sir̂ds).
Šaltinis:: Petit 2000, 36

Antraštė:: širdìs
Straipsnelis:: [Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 40a protoslavų/protobaltų *sьrdьce/śird-, br. serca, ukr. serce, r. serdce, lie. širdìs, la. sirds, pr. seyr < *sēr.
Šaltinis:: Novotná, Blažek 2007, 336

Antraštė:: širdìs
Straipsnelis:: žr. šerdis
Šaltinis:: Villanueva Svensson 2011c, 161–170