Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
širdis
.
Rezultatai
Antraštė:
širdi̇̀s
Straipsnelis:
Pr.
seyr
E 124 ‘širdis’ (be galūnės parašyta!) <
sīrs
< *
sirds
: la.
sirds
, lie.
širdi̇̀s
‘t. p.’.
Šaltinis:
Smoczyński 1989b
, 321
Antraštė:
širdi̇̀s
Straipsnelis:
Armėnų
sirt
‘širdis’ (*
k̑ḗrdi
: lie.
širdi̇̀s
, lo.
cōr
).
Šaltinis:
Tischler 1990
, 78
Antraštė:
širdi̇̀s
Straipsnelis:
Ide. *
k̑erd-
‘širdis’ (pvz. Go.
haírtō
, germ.
Herz
, lie.
širdi̇̀s
, r.
сердце
, sanskrito
hr̥d-
, armėnų
sirt
, s. air.
cride
, lo.
cor
,
cordis
, etc.).
Šaltinis:
Haarman 1990
, 12
Antraštė:
širdi̇̀s
Straipsnelis:
Oset.
zærdæ
‘širdis’. Kilęs iš iranėnų *
zr̥daya-
, iš ide. šaknies *
g̑herd-
(Pokorny 580). Plg. persų pehlevi
dil
(dėsningai iš senovės persų *
dr̥d-
, atitinkančio iranėnų *
zr̥d-
, bel.
zirdē
, kurdų
zar
(Hom. Gr. 127; taip pat žr.: KPF, Abt. III Bd. II, 293, 305), afganų
zṛə
(←*
zr̥dya-
), par.
zuṛ
, Pamyro š., ruš.
zōrδ
, š.
zarδ
,
zord
, i.
zīl
, jazg.
zawδ
, chorezmų
zarz
(=
zarδ
), sogdų
δarza
(
δrzy
, metatezė iš *
zrδy
; Gerchevitch § 182), part.
zird
, sakų
ysara-
,
ysira-
(= *
zira-
), av.
zarəδaya
, s. i.
hr̥d-
,
hr̥daya-
. Už indoiranėnų ribų vyrauja variantinė šaknis *
k̑erd-
(Pokorny 579–580); s. sl.
srъdьce
, r.
сердце
, lie.
širdi̇̀s
, armėnų
sirt
, go.
hairto
, lo.
cor
,
cordis
, s. air.
cride
, gr.
καρδία
, het.
kard-
(gen.
kar-di-aš
).¹ [¹Oset.
styrzærdæ
‘išdidus; pasipūtęs’ (‘su didele širdimi’) gretintinas su het.
šallakarda-
‘great of heart’ tokiuose dariniuose kaip
šallakardatar-
‘arrogance: išdidumas, pasipūtimas’ (Güterbock, Zu einigen hethitischen Komposita, Carolla linguistica…, Wiesbaden, 1955, 65–68).]. Galvoti, kad tarp arijų ir nearijų formų nėra jokio ryšio (pvz.: Lewy, KZ XL 49) vargu ar pagrįsta. Žr. Szemerényi, The IE name of the heart, Fs. Stang, Stockholm, 1971, p. 515–533; Flexion und Wortbildung. Akten der V Fachtagung der Idg. Gesselschalft, Wiesbaden, 1975, 335–337. Apie semantinę pusę dar žr.: Schrader I 639. Žr. Миллер, ОЭ II 77; Gr. 32; Hübschmann Oss. 39; ОЯФ I 18; Morgenstierne, Shughni 109; Bielmeier 155; Bailey, Saka Dictionary 352.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ
IV, 301
Antraštė:
širdi̇̀s
Straipsnelis:
Be abejonės, lie. ir la. pavadinimai (f., anksčiau m.) kilo iš bl. *
šird-
, šakninio vardažodžio (gen. sg.
ši̇̀rdes
, pl.
širdų̃
), kurio sg. acc.
ši̇̀rdį
akivaizdžiai buvo
i-
kamieno paradigmos įsigalėjimo paskata. Lie., la.
šird-
(kilęs iš nulinio laipsnio ide. *
k̑r̥d-
) kamienas išlaikytas visas, o pr. žodyje, kuris yra ilgojo laipsnio tematizuotas vyr. g. vardažodis, trūksta šaknies pabaigos
d
: šis
d
galėjo išnykti tik ilgojo laipsnio vardininke (
seyr
) ir pagal jį kamienas be
d
turėjo įsigalėti kituose linksniuose. Tad bl. senoji paradigma turėtų būti: nom. sg. *
šḗr
, gen. *
širdès
, acc. *
ši̇̀rdin
(antrinė), senovėje tai būta neutrum giminės žodžio, plg. gr.
κήρ
, la.
cor
‘t. p.’.
Šaltinis:
Euler 1983
, 35
Antraštė:
širdi̇̀s
Straipsnelis:
Bendra ide. izoglosa: […] [24] arm.
sirt
‘širdis’ […], lie.
širdi̇̀s
, la.
sirds
, prasl. *
sьrdь-
, *
sьrdь-ce
, greta gr.
καρδíα
, lo.
cor
ir kt.
Šaltinis:
Сараджева 1987
, 24–25
Antraštė:
širdi̇̀s
Straipsnelis:
[Išvardijamos armėnų-baltų-slavų izoglosos]: arm.
sirt
‘širdis’ […], lie.
širdis
, prasl. *
sьrdь-
; […]
Šaltinis:
Сараджева 1987
, 26
Antraštė:
širdi̇̀s
Straipsnelis:
Gr. καρδία, jonėnų -ίη ‘širdis’. Egzistuoja sena negyvosios giminės vardažodinė šaknis, reprezentuojama gr. κῆρ iš *κηρδ-, ide. *
kérd-
. Nepaisant Osthoffo dėsnio, ilgumo išlaikymą graikų kalboje galima paaiškinti žodžio monosilabine savybe, plg. taip pat Lejeune, Phonétique, 190, išn. 3. Galūnė privalėjo turėti balsių kaitą, plg. lo. gen.
cordis
, kuris remiasi *
kr̥d-
(gr. καρδóς arba *κραδóς). Nom.-acc. galėjo būti įvairiai išplėstas:
i
het. gen. formoje
kardias
, arm.
sirt
su instr.
srt-iw
, lie. f.
šird-i̇̀s
. Ide. formos su
i
galėjo palengvinti gr. καρδία atsiradimą. Kita sena priesaga
n
figūruoja go. žodyje
hairto
, gen.
hairtins
. Įvairios antrinės priesagos kitose ide. kalbose: s. air.
cride
(*
kr̥d-jo-
), s. sl.
srŭdĭce
(greta vedinio
srěda
‘vidurys’). Indoiranėnai turi paralelinį žodį su aspiruotu žodžio pradžioje: vedų gen.
hr̥d-áḥ
, gatų instr.
rərədā
, vedų vedinys
hŕ̥d-aya-m
ir t. t. Žr. Ernout-Meillet s. u.
cor
, Pokorny 579 ir toliau.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 497–498
Antraštė:
širdi̇̀s
Straipsnelis:
(Ide. liežuvio užpakalinių pakitimas į frikatyvinius ir afrikatas armėnų kalboje poziciškai yra sąlygotas tik *
g̑h
atveju, kuris neintervokalinėje pozicijoje perėjo į
j
afrikatą, o intervokalinėje pozicijoje – į
z
spirantą. Kitais atvejais pakitimai įvyksta nepriklausomai nuo pozicijos ir duoda tą patį refleksą, t. y. *
k̑
atsispindi kaip
s
, *
g̑
– kaip
e
). Ide. *
k̑ērdi-
> arm.
sirt
‘širdis’ (plg. gr.
καρδία
, lo.
cōr
,
-dis
, lie.
širdi̇̀s
, r.
сердце
).
Šaltinis:
Джаукян 1982
, 56
Antraštė:
širdi̇̀s
Straipsnelis:
seyr
(=
sēr
? žr. FBR XII 148) E. 124 ‘širdis’ [ir kt.]: gr.
κῆρ
,
καρδία
, lie.
širdi̇̀s
, lo.
cor
, go.
haírtō
, s. air.
cride
, arm.
sirt
, r.
сердце
‘t. p.’, la.
ser̂de
ir kt. žr. Walde Vrgl. Wrtb. I 423.
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 302
Antraštė:
širdi̇̀s
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą ir, antra, naujus (bendrabaltiškus bei atskiros kalbos) elementus, atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] ‘Širdis’ išlaikė seną ide. pavadinimą *
k̑(e)rd-
: lie.
širdi̇̀s
, la.
sir̃ds
, s. r.
sьrd-ьce
, r.
serdce
, gr. καρδία. Greta baltų *
šird-
yra ir *
šērd-
: pr.
seyr
, gen.
sīr-as
‘širdis’ (plg. gr. (Homero) κῆρ, arm.
sirt
< *
k̑ērd-
) ir lie.
šérdis
, la.
ser̂de
‘medžio šerdis, šaknis’ (plg. s. sl.
srěda
‘vidurys’, le.
środa
.
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 224
Antraštė:
širdi̇̀s
Straipsnelis:
[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su veliariniu uždarumos priebalsiu *
ḳ
žodžio pradžioje:] 4.14 ide. *
k̑erd-
‘širdis’ (lo.
cor
, gen.
cordis
, lie.
širdi̇̀s
, Pok. 580) ~ kartv. *
mḳerd-
‘krūtinė’ (gruz.
mḳerd-
, mergel.
kədər-
, svan.
məč̣wed
).
Šaltinis:
Иллич-Свитыч 1966 (1968)
, 328
Antraštė:
širdìs
Straipsnelis:
Lie.
širdìs
, la.
sir̂ds
, pr.
seyr
, gen. sg.
sīras
, s. lie. gen. sg.
širdès
, gen. pl.
širdų
. Etimologiškai giminingi: lo.
cor
, gen. sg.
cordis
, het.
kēr
, gen.
kardas
, gr.
kardía
, s. i.
hŕ̥daya-
, av.
zɘrɘd-ā
,
zr̥daya-
, s. sl.
srŭdĭce
, r.
serdce
, go.
haírtō
, s. isl.
hjarta
, s. v. a.
herza
‘širdis’, s. air.
cride
, kimrų
craidd
‘vidurio taškas, vidurys; širdis’, arm.
sirt
. Ide. *
kerd-
‘širdis’.
Šaltinis:
Steinbergs 1996–1997
, 24
Antraštė:
širdìs
Straipsnelis:
[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Pr.
Seyr
‘das Herz’ (E 124) yra senas bev. gim. daikt., plg. gr. κῆρ, arm.
sirt
(taip pat ir vyr. gim. lie.
širdìs
, la.
sir̂ds
).
Šaltinis:
Petit 2000
, 36
Antraštė:
širdìs
Straipsnelis:
[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 40a protoslavų/protobaltų *
sьrdьce
/
śird-
, br.
serca
, ukr.
serce
, r.
serdce
, lie.
širdìs
, la.
sirds
, pr.
seyr
< *
sēr
.
Šaltinis:
Novotná, Blažek 2007
, 336
Antraštė:
širdìs
Straipsnelis:
žr.
šerdis
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2011c
, 161–170
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas