Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
šlė̃kti
Straipsnelis:
[Čia pateikiamas ne ištisinis senųjų germ.-bl. leksikos izoglosų sąrašas, todėl jis gali būti žymiai papildytas:] 2. Keletas specifinių germ.-bl. leksikos vedinių pamatuoti šaknimi *sk̑lēk-, sk̑lək- ‘šlapias, drėgnas, taškyti, tėkšti, trykšti’. S. isl. kalboje minėta šaknimi remiasi slag n. ‘drėgmė, šlapumas (po lietaus)’, sleginn ‘drėgnas, šlapias’, s. ang. kalboje sloh, v. v. ž. slōch ‘pelkė, raistas’, šiai žodžių šeimai priskirtini vok. ž. slack ‘stambūs lašai’, vok. a. trm. slack ‘šlapdriba, dranga’, šv. slaga ‘pelkė’. Bl. kalbose šia šaknimi remiasi lie. šlãkas ‘lašas’, šlakstau, -ýti ‘taškyti, tėkšti, laistyti’, šlakù, -ė́ti ‘lašėti’, šlekiù, šlė̃kti ‘taškyti, trykšti’, la. slaka ‘drėkinimas, laistymas’, slacît ‘laistyti, drėkinti’. Atkreipiame dėmesį, kad germ. kalbos sąvokai ‘drėgmė’, ‘lietus’ reikšti vartoja dar ir šaknį *rek̑- (plg. go. rign n. < *rek̑-nó-, s. isl. regn n., s. saks., s. v. a. regan, regin m., s. ang. reg(e)n, rēn ‘lietus’, s. isl. rigna, reganȏn ‘lynoti’), kurios etimolog. paralele laikytina lie. rõkti ‘dulkti, purkšti’, rõkė ‘menkas lietutis, dulksna’ (čia prieb. k dėsningas, lauktinas satem kalbose?).
Šaltinis:
Чемоданов 1961, 76
Antraštė:
šlė̃kti
Straipsnelis:
žr. šlakas
Šaltinis:
Boutkan 2004, 245–250

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas