Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šlaitas, kašis, vaivanduo, žvalėti, karpyti, iškiaužyti, plauska, pliauska, kirka, karklės, irtas, briaugzti, briauzgia, gyvoti, dešimteriokas, dolkė, rubuila, pašlovintas, kuokė, skardus, judėti, narsas, gurdenti, giesmė, kapoti, -oja, alštukas, elkūnė, ešva, bambėti, bamba, lakšta, biržlis, baigti, burgė, gaimaruoti, burvalkas, nokti, tekinas, čiulpt, užvadas, klegėti, žiebti, laikas, glumus, silpnas, kartuolė, ankštera.

Antraštė:

šlai̇̃tas

Straipsnelis:

Bendra ide. žodis arm. leaṙn, lerin "kalnas". [Lit.: Hübschmann, AG I 451; Walde–Pokorny I 490; Feist³ 260; Walde–Hofmann I 235]. Šio žodžio darybos būdas kelia pagr. sunkumus; šaknies požiūriu žodis priklauso žodžiams, reiškiantiems "kalva, šlaitas" ir vedamiems iš bazės *k̑- "palenkti": plg. maždaug gr. κλειτύς"šlaitas, kalva", lo. slivus "kalva", go. hlains "t. p." […], lie. šlai̇̃tas "Bengabhang". […]²⁷[²⁷Pasak Adjarian'o Arm. Wurzelwörterbuch III 175 t., šio žodžio etimologija yra gana abejotina.

Šaltinis:

Solta 1960, 39–40

Antraštė:

šlaĩtas

Straipsnelis:

žr. kleĩvas

Šaltinis:

Ambrazas 2008, 37–38

Antraštė:

šlaĩtas

Reikšmė:

склон

Straipsnelis:

Lo. clīvus ‘šlaitas’ ir go. hlaiw ‘kapas’ – priesagos *-u̯- vediniai. Bet jei V. Porcigas paimtų darinius su kitomis priesagomis, tai vietoje germanų-italikų izoglosos, jis būtų turėjęs paliudyti germanų-baltų izoglosą: s. ang. hlīð, s. v. a. hlīta ‘šlaitas’ – lie. šlaĩtas ‘склон’; go. hlaina ‘kalva’ – lie. (at)šlaĩnė ‘Anberg, Berganhang’. Beje, jo nuomonė, kad pateiktų žodžių vediniai su priesaga *-n- kitur nei germanų kalbose neegzistuoja, yra klaidinga.

Šaltinis:

Откупщиков 1972, 117