Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šlejus, ugniavietė, žalga, degtinė, brankčis, kulzuoti, skirbti, kremžėti, gaizdras, klyvas, palitonas, geisti, žuvėčia, miltinis, srovinė aukšlė, smagenys, gvala, kirnynas, pelėsiai, traukti, žinia, būsena, šėvulis, tekinti, siuvėjas, siuvėja, apjakinti, dudenti, dūdenti, sarvalai, išviros, gyvinti, žugertas, čiaupsėti, girnos, skriausti, ankšteras.

Antraštė:

šlẽjus

Straipsnelis:

Sapiras (Sapir E., Tibetan influence on Tocharian. – Select writ. of E. Sapir in language…, Berkeley-Angeles 1951) vidinės struktūros požiūriu toch. A oṅkaläm, B oṅkolmo ‘dramblys’ lygina su klasikin. tibet. glaŋ ‘dramblys, jautis’. Ieškant bendraslav. *slon(ъ) kilmės ištakų, svarbios yra archain. kinų *sδaŋ, birm. shaŋ < *slaŋ (žr. Sedláček K., Die Frikative *-δ- in Sibilantenreihen des Atlchinesischen, ZDMG 116, 1966, 164) formos, kurios yra giminiškos minėtam tibet. glaŋ ‘dramblys’ [156]. Matomai, kad kinų *sδaŋ, birm. *slaŋ ir buvo išeities taškas sl. formai (galbūt, egzistavo kol kas nesurastos pereinamos centr. Azijos formos). Tikriausiai, kitu šio klajojančio termino variantu, kuriuo buvęs pertvarkytas (matyt, dėl fonetinių priežasčių) kamieno galas ir žodžio pradžios *k̑l > *šl-, ir remiasi lie. šlẽjus ‘dramblys’. La. ziluonis, zīluonis (plg. ziluonkaũls ‘dramblio kaulas’) [ME IV 721; 739] atspindi artimesnę slaviškajai formą.

Šaltinis:

Иванов 1975 (1977), 156–157