Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šliurė, skalnus, drumstas, nebylys, pumpurys, žaiginys, išgirsti, vilkė, dvasėti, šlapdrankis, bauba, pludungė, pavidulys, jūs, pa-, remti, kramsnoti, bukšis, karsa, baislus, kokis, koks, koki, kokia, tirpti, srutos, gūdus, toks pats, klaukti, loti, makštìs, kazimelka, toveris, briauzgiu, džiaustyti, buvinėti, dažkart, gleižus, punia, dirgėlė, rojoti, skerpuivė.

Antraštė:

šliùrė

Straipsnelis:

Šliùrė, šliùrkė, šliur̃kė, šliùrpė "lengvas (ppr. kambarinis) apavas; kasdieninis apavas mediniu padu ir odiniu ar medžiaginiu viršumi, kurpė; nudėvėtas batas" (Alm 129; FrnW 1007). Vok. pavadinimas kilo iš veiksmažodžio schlorren, schlurren, schlurfen "eiti velkant kojas, šliurinti" (Grimm XV 766; Buck 431). Tai dažnas žodis, ypač paplitęs vakarinėje Lietuvos dalyje (LKŽ XV 2–3, 5, 6). Vartojamas bendrinėje kalboje (DŽ¹ 819). daugelyje žodynų bei tautosakos rinkinių nuo XVIII a. (R 229; MŽ 306; N 528; K 433; R D 154; KlvD 107; KlpD 81; J). Iš lietuvių kalbos kilo ir Lietuvos rusų шлюры "t. p." (Лаучюте 91).

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 115

Antraštė:

šliurė

Straipsnelis:

Ide. kalbose žodžiai, reiškiantys ‘avalynė, skirta dėvėti namuose’, aptinkami tik naujosiose kalbose. Dažnai šiai reikšmei žymėti buvo paimti seni žodžiai, reiškiantys ‘sandalas’, ‘lengvas batas’, ‘lengva kurpė’ ir t. t. Lie. šliurė < vok. žem. dial. schlorre, schlurre ‘šlepetė’, kurie padaryti iš schlorren, schlurren ‘šlepsėti vaikščiojant’.

Šaltinis:

Buck 1949, 430–431