Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: šluoti, kakalys, ketvirtas, sūboti, gūdyti, gungti, šeivakaulis, rūkas, tyrė, pleikti, mučia, mirus, bredu, straigyti, šarvas.

Rezultatai

Antraštė:: šluoti
Straipsnelis:: [Lie. ir alb. žodžiai, liudijantys šių kalbų leksikos ryšius, ieškotini pirmykštės žemdirbystės, gyvulininkystės bei medžio apdirbimo terminijoje:] Alb. gumësht ‘milch’, glumësh, gumshtë : la. slaukt ‘melken’, lie. šluoju, šluoti ‘fegen, wischen, kehren’; prie jų toliau lo. cluo, gr. κλύζω.
Šaltinis:: Jokl 1963, 149

Antraštė:: šlúoti
Straipsnelis:: Gr. κλύζω ‘maudytis’ […]. Darybą su -ζω randame artimos reikšmės veiksmažodžiuose kaip βλύζω arba φλύζω, bet žodžiui κλύζω taip pat egzistuoja formos su dantiniu skardžiuoju κλύδα ‘srautas, banga’ (ir συγ-κλυδ-), κλύ-δ-ων ‘audra’. Sunku nustatyti, ar veiksmažodis yra padarytas su *-ye/o- iš vardažodžio κλυ-δ-, ar, jeigu veiksmažodinės formos yra atvirkštinės darybos, iš veiksmažodinio kamieno pridėjus –ζω. Patikimiausiai pirmąją analizę išreiškia formų su d buvimas germanų kalbose: go. hlūtr, s. v. a. lauter ‘grynas, būdingas’ (ide. *klū-d-ro-). Keltuose turime be d: kimrų clir ‘aiškus, būdingas, grynas’ (iš *klū-ro-). Lotynų kalboje galbūt egzistuoja Plinijaus 15, 119 nurodytas veiksmažodis cluō ‘purgō’ bei daiktavardis cloāca ‘nutekamasis griovys’, plg. Walde-Hofmann cluō bei Ernout-Meillet cloāca. Lie. turi veiksmažodinį kamieną šlúoju, šlúoti (ide. *klō[u]-). Žr. Pokorny 607.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 545

Antraštė:: šluoti
Straipsnelis:: Ide. kalbų žodžiai, žym. sąv. ‘šluoti’, dažniausiai etim. siejami su sąv. ‘puošti’, ‘gražinti’, ‘švarinti’, ‘mesti’, ‘sukti’, rečiau jie padaryti iš žodžių, reišk. ‘šluota’, ‘grindys’. Lie. šluoti, la. slaucīt, šalia lie. šluota, la. sluota, gimin. gr. κλύζω ‘skalauti, išplauti’, s. lo. cluere ‘valyti, gryninti’, go. hlutrs ‘šviesus, švarus’. Semant. raida: ‘švarus’ → ‘švarinti’ → ‘valyti, plauti’ → ‘šluoti’.
Šaltinis:: Buck 1949, 591

Antraštė:: šlúoti
Straipsnelis:: *k̂leu- : *k̂lō[u]- : *k̂lū- ‘skalauti, plauti, švarinti’ [Pokorny IEW 607]. Semantiškai [70] ir formaliai nepateisinamas: formos be /u̯/ tik lie. šlúoti ‘fegen’, šlúota, la. sluôta ‘Besen’, kurių šaknis gali būti tiesiog *k̂leh-: intesyvas *k̂l̥h-k̂lóh-ti turėjo po reduplikacijos panaikinimo (bei Entreduplikation) ir perėjimo į j- praes. klasę duoti lie. šlúo-ju; prt. šlaviaũ – kaip daviaũ iš dúoti (praes. ir čia – senas intensyvas: 1. pl. *dóh3-dh3-me > s. lie. duome); tokiu būdu lie. šliaũkti ‘fegen’ cirkumfleksas (taip pat ir la. slàuk ‘melžti’) nėra nesuderinamas: *k̂léh1-uk- per dviskiemenį, *k̂léük- duotų tiesiai bl.-sl. *ćĺãuk- [71].
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 70–71

Antraštė:: šlúoti
Reikšmė:: balayer
Straipsnelis:: [Aptariama lotynų kalbos veiksmažodžių apofonija]. Iš šaknies *k̑leu̯H- ‘nettoyer, laver, rincer’ (plg. lie. žem. šlavù, šlúoti ‘balayer’) yra s. lo. cluere ‘nettoyer’, kuris veikiausiai kyla iš *clau-ere- < ital. *klou̯a-ti < ide. *k̑lóu̯H-ti.
Šaltinis:: Garnier 2010, 372

Antraštė:: šluoti
Straipsnelis:: Straipsnyje nagrinėjami paskolinti baltų kalbų dalyviai suomių kalboje. Suom. luuta (lūta) ‘šluota’ iš bl. *šluota arba *šlọ̄ta.
Šaltinis:: Liukkonen 1994, 91