Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šokti, bliužnierstva, naša, klaptelėti, priemenė, dzigenti, skiemuo, krupti, aka, serveta, vaipytis, luožas, broma, papuriena, čili, spaudyti, kairys, -ė, gryva, geležuonis, bartkus, marškniai, blaikštytis, gorėti, žavesys, čirpenti, mostis, juodulis, kraušyti, ardas, sturplas, spancerka, pigas, liekas, gailas, gražoti, krimkė, kliūti.

Antraštė:

šókti

Straipsnelis:

Germ. *(-)skeh-a- "įvykti, atsitikti, pasidaryti, geschehen" (s. ang. ge–scēon "įvykti, atsitikti" [408] s. fryz. skia "t. p.", s. v. a. -skehan [nesudurtinis žodis turbūt slypi scehanto: vagendo]) – pastarosios leksemos pirmykštė reikšmė yra turbūt "(pra)eiti, verlaufen" su nesudurtinio žodžio, reiškiančio "bėgti, laufen" pėdsakais – galime gretinti su keletu v., kurie remiasi šaknimi sqoq- "eiti, šokinėti, springen". Germ. kalbų v. su atitikmenimis yra susijęs balsių kaita, plg. s. air. scochid "nueina šalin, liaujasi", s. sl. skočǫ, skočiti "šokinėti". Galbūt čia sietini šie žodžiai (laikant, kad jie prasideda kitokiais garsais [als Anlautvariante]: lie. šókti "daryti šuolį, šokuoti, striksėti", trm. "pradėti griebtis ką daryti"; Frenkelis (LEW, s. 1021) siūlo kitokią etimologiją.

Šaltinis:

Seebold 1970, 408–409

Antraštė:

šókti

Straipsnelis:

[Aptariami ide. priebalsių *sk̑ grupės žodžiai baltų-slavų kalbose:] Lie. šókti, la. sâkt, sâku ~ s. sl. skočiti, skočǫ, bžn. sl. skokъ gali būti aiškinamas kaip kilęs iš *keh₂k- : *skh₂k (<*sk̑h₂k-) : antrinio *koh₂k-, tačiau ši etimologija yra problemiška.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2009a, 11

Antraštė:

šókti

Reikšmė:

springen, hüpfen

Straipsnelis:

[aptariama praslavų *ch genezė.] Teikiamas pavyzdys, kai sl. sk atitinka lie. š: prasl. *skočiti (luž. aukšt. skočić, skakać, le. skoczyć, skakać) ir lie. šókti ‘springen, hüpfen’, šúokoti ‘hüpfend, springend laufen, tanzen’.

Šaltinis:

Schuster-Šewc 2000, 29

Antraštė:

šókti

Reikšmė:

to jump

Straipsnelis:

Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *ō : *a kaita. Jos ankstyvumas grindžiamas šia sąsaja: *mōhō, *mageni ‘poppy’ ir gr. μήκων < *méh₂k-on-. Ši neabejotina etimologija rodo, kad kalbamasis abliauto tipas atsirado n kamieno daiktavardžiuose su laringaline šaknimi: pamatinio laipsnio atveju *-éh₂,₃- virto į protogerm. *ō, o silpnojo laipsnio atveju laringalas vokalizavosi į protogerm. *a. Prieš sutampant pragerm. *ā ir *ō, šaknyse, turinčiose *h₂, abliautas buvo grynai kiekybinis, t. y. *ā : *a. Taigi, *ō : *a kaita yra būdinga ‘tip, brush’ žyminčioms leksemoms. Rekonstruojami trys pragerm. *skōgō, *skakkaz ‘tip, brush’ kamieno variantai: 1. *skagan-: s. isl. skagi m. ‘low cape, ness’, isl. skagi m. ‘peninsula’, s. ang. sceaga m. ‘brush’, ang. shaw; 2 *skaggan-: s. ang. sceaga m. ‘hair’ (→ sceaggede ‘comosus’), ang. shag (→ *skagja: s. isl. skegg n. ‘beard’); 3. *skakan-: s. vok. a. scahho ‘promuntorium’, vid. vok. a. schache m. ‘isolated grave’; 4. *skōga-: s. isl. skógr m. ‘forest’. Abu kamienai, *skagō, *skakkaz ir *skōga-, greičiausiai kildintini iš veiksmažodžio šaknies, plg. s. isl. skaga, -ði ‘to jut out’ < *skagējan-. Etimologiškai šis veiksmažodis siejamas su s. air. der-scaigim ‘to protrude’. Sąsaja su s. sl. skočiti ir lie. šókti ‘to jump’ semantiniu požiūriu yra mažiau patraukli.

Šaltinis:

Kroonen 2011, 316–317