Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: švašva, vara, liepsna, nei, pro, skurdus, žeberklas, atsainus, pylė, gaurai, lįsti, šermoti, prieminia, paliepė, klepus, gaudinti, būj, žeblioti, šmėkla, prymenė, kardintis, skalūnas, gludė, žiuriutės, gūbrys.

Antraštė:

švašvà

Reikšmė:

duktė, sesuo

Straipsnelis:

Lie. švašvà negali būti fonetinis sesvà variantas, nes tose tarmėse, kur žodis vartojamas (reliktiškai), priebalsių opozicija s : š griežtai išlaikoma. Tarminiam žodžiui švašvà ‘duktė; sesuo’ (atsiradusiam paveikus asimiliacijai s-š > š-š, trm. nekirčiuotam e > a bei praradus r) rekonstravę prolytę *svešrv-ā (< *svešr(u)v- < *su̯ešruu̯- < *su̯eḱrúH-) ir pirminę reikšmę ‘anyta (vyro motina)’ (tarpininkaujant reikšmei ‘anytos duktė’; dėl vėlesnio semantikos pokyčio plg. mótė ‘motina; krikšto duktė’), netikėtai prieiname prie išvados, kad švašvà yra šẽšuras (pl. šešuraĩ) < ide. *su̯éḱuro- moteriškosios giminės atitikmuo. Etimologiniai švašvà atitikmenys yra s.-kr. svȅkrva, le. świekry, s. č. svekrev, s. r. свекры [ir kt.], s. i. śvaśrū́ ‘anyta’, lo. socrūs, s. v. a. swigur [ir kt.]. Dvejopumas pagal lytį yra būdingas, gilią senovę atspindintis ide. kalbų reiškinys, plg. s. i. śvaśrū́- vs. śvaśura- [ir kt.], ir tai svarbus argumentas dėstomos hipotezės naudai. švašvà ir šẽšuras abipusiškai paremia atstatytas prolytes: švašvà išlaikė etimologinį -v- < *-u̯-, o šẽšuras išsaugojo žodžio baigmens priebalsį -r-, kurio neteko švašvà.

Šaltinis:

Karaliūnas 1999, 86–88