Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
švil̃pti
Straipsnelis:
Alb. thëllím, fëllim m. ‘šaltas vėjas, kuris degina (svilina) skruostus; audra, štormas; aštrus šaltis’, fëllím ‘jūros vėjas’, fullím ‘vėjo dvelkimas’. Ne iš gr. θλίμμω ‘spaudimas; sielvartas’ (Camarda) arba iš gr. θύελλα ‘audra, šturmas’ (Dozon, Diefenbach, Kristoforidhi) grupės, nei skolinys iš lo. follere ‘pūsti, dvelkti’ (S. Bugge), nei artimiausias giminaitis lie. sv̇̀lpti ‘švilpti’, arm. šalphalpn ‘dotard, brakkard, frolish’ (Petersson) arba net alb. fyell ‘fleita’ (Barić). Tai -im vedinys iš thellë reikšme ‘tamsus’. Tokiu būdu žodis gali būti giminiškas su thëllëzë, fëllënxë, fëllanxë ‘kurapka’. Dėl tamsumo sąvokos smarkiems vėjams pavadinti tarp kitų plg. gr. καυκίας greta lo. caecus, lo. quilo ir aquilus, pranc. vent noir, vent brun, le gris ‘šiaurės vėjas; jūros vėjas’, it. il bigio ‘il vento di tramontana’, isp. hacer gris ‘šaltas vėjas’ (M. Alleyne) bei taip pat alb. murrëri, murrâ murrlâ ‘šiaurės vėjas’; murran, murrák, murrásh, i murmë, kurie reiškia tamsias spalvas.
Šaltinis:
Çabej 1966d, 79

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas