Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: švinas.

Antraštė:

švìnas

Reikšmė:

свинец, цинк

Straipsnelis:

žr. geležis

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 18

Antraštė:

švi̇̀nas

Straipsnelis:

Plačiau žr. geleži̇̀s […] r. свинец – lie. švinas "свинец, цинк", la. svins "свинец" […]

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 18

Antraštė:

švi̇̀nas

Straipsnelis:

Lie. švi̇̀nas, la. svins, giminiški s. r. свиньць ir kt. slav. švino pavadinimams, negali būti kilę iš vienos bendra ide. praformos, kaip ir gr. κύανος, kaip parodė dar K. Būga [RR II 259]. Bet šis pastarasis yra ne ide., o bendras Priešakinės Azijos kultūrinis terminas, ką rodo gr. κύανος ir mik. gr. ku-wa-no (PY 239, 224)= kuanoi, instr. "(выложенному) стеклом синего цвета" […], ku–wa–no–wo–ko–i (MY 01708) = kuanoworghoihi, pl. dat. "meistrams, dirbantiems su mėlynos spalvos stiklu" sutapimas su het. kuwanna- "brangakmenis" […], "… mėlynas", "varis", luv. kuwanzu "varis" […]. Het. kuvanna reikšmės padeda paaiškinti ir semantinį ryšį tarp mikėniškųjų termių ir Homero žodžių, kurie iš dalies išlaiko reikšmių "mėlynas" (vėliau "tamsus", κυάνεος, atitinkantis mikėniečių ku–wa–ni–jo, PY 244 "su mėlynu stiklu", hom. κυαν–ῶπις "mėlynakis" pėdsakus, iš dalies rodo reikšmių raidą "varis" > "plienas", paaiškinamą metalurgijos tarp mikėniečių ir Homero laikų pasikeitimu. [p. 231:] bl. ir sl. švino pavadinimų gretinimas su graiko–anatoliškuoju migraciniu terminu, žymėjusiu varį ir mėlyną stiklą, susijęs su dviem sunkumais. Pirma, reikia paaiškinti semantinę raidą, kurią būtų nulėmęs arba techninis švino (paprastai lydyto su alavu) ir vario suartinimas, natūralus susipažinus su bronzos gaminimu, arba švino įvardijimas pagal spalvą (tarp bl. ir sl. kalbose yra su tokių metalų, kaip auksas ir alavas, įvardijimu). Antra, reikia atsižvelgti palatalinio *k̑, pozicijoje prieš *u duodančio *k̑, nebuvimą anatolų kalboje, o tai rodo negalėjus būti palatalinio bendroje skolinio praformoje. Gali būti, kad aiškinant ne tik pradinį prieb. (sl. ir la. s, lie. š), bet ir vokalizmą *i bl. ir sl. kalbose reikia atsižvelgti ir į kontaminacijos su vario pavadinimu šiniti hatų kalboje (šio termino senovėje) galimybę (bet hatų žodyje nėra u po š, todėl tiesioginis jo siejimas su het. kuwana negalimas, plg. ypač iškalbų panašumą su *su̯inĭ- sl. kalboje. Termino pasiskolinimas į dialektus, virtusius bl. ir sl. kalbomis, kildintinas iš laikotarpio iki galutinės senųjų palatalinių spirantizacijos, o tai leidžia chronologiškai gretinti šio metalurg. termino pasiskolinimą su geležies termino pasiskolinimu, nors skirtumas tarp graikų formos ir bl.–sl. formos tokiu atveju atrodo daug esmingesnis.

Šaltinis:

Иванов 1977a, 230–231

Antraštė:

šv̇̀nas

Straipsnelis:

V. Ivanovo manymu, šv̇̀nas, gr. κύανος ‘смальта’, het. kuwanna ‘brangakmenis’ yra seno kultūrinio termino, bendro Pietvakarių Azijai, tęsiniai, bet ne vienos indoeuropiečių prolytės refleksai. Neaišku, iš kur Ivanovas ėmė gr. κύανος reikšmes ‘varis’ ir ‘plienas’ […] Sunku semantiškai susieti lietuvių, graikų bei hetitų minėtus žodžius. Galima manyti arba kad 1) terminas pirma reiškė ‘varis’ ir imtas vėliau vartoti alavui (iš čia ir švinui) pavadinti per šių metalų ryšį gaminant bromą; arba kad 2) tai buvo spalvos nusakomasis žodis. Kita problema, kad, siejant lietuvių ir graikų žodžius, galima būtų spėti buvus senovinę prolytę, prasidedančią *̑u. Bet anatolų *̑u- > *šu-, todėl čia negali būti palatalinio garso. V. Ivanovas aiškina abu pradinius bl. ir slavų lyčių priebalsius ir jų balsį -i kaip termino kontaminacijos su hatų kalbos vario pavadinimu (šiniti) rezultatą. Šiam teiginiui sunku pritarti. Kontaminacija būtų galėjusi vykti hetitų kalboje, bet het. kuwanna nerodo jokios kontaminacijos su hatų kalba. Kokiu būdu praslavų ir prabaltų lytys galėjo patirti kontaminaciją su hatų, nenurodoma.

Šaltinis:

Хедден 1986–1987 (1989), 237–238

Antraštė:

švi̇̀nas

Straipsnelis:

Gr. κύανος [siejamo su lie. šv̇̀nas] reikšmių raida bibliografiniame sąraše nurodytuosiuose darbuose pakankamai gerai ištirta [atsakoma į knygos apie metalų pavadinimus recenzento pastabą, esą neaišku, iš kur V. Ivanovas ėmęs gr. κύανος reikšmes ‘varis’ ir ‘plienas’].

Šaltinis:

Иванов 1986–1987 (1989), 239

Antraštė:

švinas

Straipsnelis:

Daugelio ide. kalbų žodžių, reiškiančių ‘švinas’, kilmė neaiški. Tarp daugelio kalbų pastebima, kad tos pačios šaknies žodžiais vadinami du skirtingi metalai: švinas ir alavas. Lie. švinas, la. svins, r. свинец, etimologija neaiški. žr. alavas

Šaltinis:

Buck 1949, 614

Antraštė:

šv̇̀nas

Straipsnelis:

(Autorius aiškina kai kurių baltų ir slavų metalų pavadinimų kilmę). Lie. šv̇̀nas, la. svins giminiški r. свиньць ir kitiems slaviškiems švino pavadinimams, negali būti kilę iš bendros su gr. κύανος ide. praformos, kaip tai nurodė Būga (RR II 1959, 259). Tai yra ne ide., o bendras azijietiškas kultūrinis terminas, kurį patvirtina gr. κύανος ir gr. mik. ku-wa-no = kuanoi Gal. l. ‘(padengtam) mėlynu stiklu’ tapatumas su het. kuwanna ‘brangakmenis’, luv. kuwanzu ‘varis’. [102] Geležies ir spalvoto stiklo skolintų terminų panašumas atsirado dėl jų gamybos technologijos panašumo. Jų gretinimas su bl.-sl. švino pavadinimais susijęs su dviem sunkumais. Pirma, reikia paaiškinti semantinį vystymąsi, kuris gali būti suprastas kaip švino ir vario techninis suartėjimas arba kaip švino išraiška pagal spalvą. Antra, reikia turėti galvoje palatalinio *k̑, duodančio š prieš u, nebuvimą anatoliečių šnektoje, o tai atmeta galimą palatalinio buvimą skolinio bendroje praformoje. Galbūt, aiškinant ne tik pradinį priebalsį (sl. ir la. s, lie. š), bet ir *i balsį baltų ir slavų kalbose, reikėtų įskaityti ir šio termino kontaminacijos galimybę su vario pavadinimu šiniti hati kalboje (bet pastarajame žodyje nėra u po š, dėl to tiesioginis jo gretinimas su het. kuwanna atmestinas), plg. ypač nurodytiną panašumą su *su̯inĭ- slavų kalboje. Šio termino pasiskolinimas į dialektus, išsivysčiusius į baltų ir slavų kalbas, chronologiškai siejamas su geležies pavadinimo pasiskolinimu.

Šaltinis:

Иванов 1983, 102–103

Antraštė:

švi̇̀nas

Straipsnelis:

Rusų свине́ц, r.-bžn.-sl. свиньць, s. r. свинец, ukr. свине́ць, slov. svínec ‘plumbum’ (< prasl. *svinьcь, *svinъ) paprastai gretinama su lie. šv̇̀nas, la. svins ‘švinas’ (Преображенский II 259; Vasmer II 592; Fraenkel II 1045). Abejojant švino pavadinimas dar siejamas su prasl. *svit-/*svьt-, lie. šv̇̀sti ‘šviesėti’, ide. *̑u̯ei̯-t-/*̑u̯i-t- (Преображенский II 259, Fraenkel II 1045). Krenta į akis prasl. trm. *svinъ ir ryt.-iranėnų *spana- ‘geležis’ artimumas: oset. (æ)fsæn ‘noragas, geležis (bendrai)’, chorezm. ispani, sogdų ’- *aspan- ‘geležis’, Pamyro-šugn. sepén, iškaš. šəūn, šanglič.əšpōṇ, sarikol. spin ‘geležis’.

Šaltinis:

Трубачев 1965 (1967), 33

Antraštė:

švìnas

Straipsnelis:

Lie. švìnas, la. svins, r. svinéc.

Šaltinis:

Rosinas 1998, 284