Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ūkas, arkė, gozbeza, kirkinti, girdalas, aliksnis, sklisti, blandotis, tengti, irklininkas, liepinti, aruodas, sviestas, burbulis, dvokulys.

Antraštė:

ū́kas

Straipsnelis:

žr. gárbanos

Šaltinis:

Откупщиков 1976, 71–72

Antraštė:

ũkas

Straipsnelis:

žr. išaukti

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 182

Antraštė:

ū̃kas

Straipsnelis:

Le. wyje, wyć ‘staugti’, s. sl. wyjetъ, vyti ‘ulurare, delupo; sonare’, r. vytь, praes. 3. vojet, šaknis yra *u-. Tą pačią šaknį turi lie. ũkas ‘pelėda’, ū́kauti, ū́kauja, ū́kčioti ‘sušukti’ [146], la. ûkšêt, ûkšu arba ûkšẽju ‘šaukti, vadinti; džiaugsmingai sušukti’. Elementu -k- buvo išplečiamas onomatopėjinės šaknys. Tiek slavų, tiek baltų kalbose šaknis *u- prasideda ir diftongu: Slov. ȗk ir úkati ‘džiaugsmingai sušukti’, s.-kr. ȕka ‘clamor’, lie. iš-aukti ‘sušukti’, áukterti, áukteria ‘veblenti (kalbant apie vaiką)’, áuksėti, áuksi; la. aũka, anksčiau taip pat auks ‘stiprus vėjo gūsis’. Tą pačią šaknį su diftongu galbūt turi ir go. auhjon ‘θορυβεῖσιθαι’. [147]

Šaltinis:

Otrębski 1949, 146–147

Antraštė:

ū̃kas

Straipsnelis:

[Recenzuojamas J. Stutyński

Šaltinis:

Urbutis 1973b, 217