Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: želvas, ėriukas, burbėti, irmėdis, vienuolika, girdėti, koktai, kèpti, gaubti, dešimtis, bruzdėti, kančia.

Rezultatai

Antraštė:: žel̃vas
Straipsnelis:: žr. geležis
Šaltinis:: Топоров ПЯ E–H, 200–203

Antraštė:: želvas
Straipsnelis:: [Lo. leksema helvus ‘gelsvai rudas (gyvulys)’ nelaikytina aiškiu pavyzdžiu, rodančiu palatalinį l prieš prieb.:] Nei vienas iš man žinomų lo. helvus aiškinimų nėra patenkinamas. Lo. helvus tiesiogiai gretinant su germ. *gelwa- ‘geltonas’, lie. želvas ‘žalsvas’ [41] < protoide. *g̑helu̯os (Walde-Hofmann 1938: 639), išlieka nepaaiškintas lo. e ir, be to, prieštaraujama garsų dėsniui, jog protoide. *lu̯ > lo. ll (Leuman, Lateinische Laut- und Formenlehre, 1977, 24). Siejant su lie. gelsvas ‘yellowish’ kaip protoide. *ghelsu̯os [taip pvz. Leumann, 1977, 141] per *hellu̯os taip pat iškyla sunkumų. Lie. gel̃svas, šalia gel̃tas, yra pasidarytas iš *gelt-sva-s, tačiau protoide. *gheltsu̯os ar panaši prolytė, jeigu ji iš tikrųjų egzistavusi, lo. kalboje būtų išvirtusi turbūt *hulsus (su -ls-). Siūlyčiau italikų prolytę *xeli-u̯o-s, t. y., kamieną *g̑heli-, slypintį s. i. hári- ‘gelsvas’ + pries. u̯o-.
Šaltinis:: Cowgill 1978, 41–42

Antraštė:: želvas
Straipsnelis:: Žalia spalva bendraslavų kalboje reiškiama vienu žodžiu *zelenь, kuris atsispindi visose slavų kalbose ir žymi žolės spalvą: r. зелёный, bulg. зелень, s.-kr. зѐлен, č. zelený, le. zielony, a. luž., ž. luž. zeleny, s. r. зеленъ, зеленый ir kt. [151]. Jie kilę iš ide. *g̑hel ‘žaliuoti’ ir turi atitikmenis: lie. želvas ‘žalsvas’ (Fraenkel LEW, 1287, 1297); pr. gelo ‘geltonas’, vok. gelb < ide. *g̑hel-bho-s; s. ang. geolo, air. gel ‘baltas’, lo. helvus < ide. *g̑heluos ‘medaus spalvos, blyškiai geltonas, blausus’, (h)olus, (h)oleris ‘žaluma’ ir kt. [152].
Šaltinis:: Суровцова 1976, 151–152

Antraštė:: žel̃vas
Straipsnelis:: Pr. dolu ‘tulžis’ Bezzenberger BB 23, 1898, 310 yra pasiūlęs visai pateisinamą konjunktūrą golu. O *golu priklauso u-kamieniams kaip ir kiti žodžiai u-kamieno, reiškiantys vidaus organus (žr. Specht, Urspr., 1947, 306). u-kamieno pėdsakų aptinkama tokių kalbų žodžiuose: lo. helvus, (t. p. plg. helus ‘apie geltoną spalvą, (h)olus ‘žaluma’, ‘vaisiai’); lie. žel̃vas ‘žalsvas’, ‘gelsvas’ (< *g̑hel-u̯-os), č. žluva (iš *žьlva); s. v. a. galo ‘geltonas’ (iš pragerm. *gelu̯a < ide. *g̑hel-u̯-os) ir pan.
Šaltinis:: Топоров ПЯ I, 359–360

Antraštė:: žel̃vas
Straipsnelis:: *g̑helu̯ ‘geltonas’: J. Kurylowicz'iaus [Indogermanische Grammatik, Band II: Akzent. Ablaut, Heidelberg, 1968, p. 217] išaiškintas lytims lo. helvus : lūtum ‘geltona spalva’. Nepriimtina: lie. žel̃vas rodo belaringiškumą formoje *g̑ʰel-u̯o-s; lo. glaber : s. isl. glaðr ‘lygus’ rodo lo. gl- iš *gʰl-.
Šaltinis:: Rasmussen 1989, 101

Antraštė:: žel̃vas
Straipsnelis:: Gr. χόλος m. izoliuotas žodis reikšme ‘tulžis’. Iš esmės tai pirminiai dariniai, kurie su lo. (h)olus n. ‘daržovė’ sudaro γονή, γόνος, γένος tipo sistemą. Tačiau neturime pirminio veiksmažodžio pėdsako, kuris leistų nustatyti šaknies reikšmę. Be to, χολή/χόλος reikšme nefunkcionuoja pagal γονή/γόνος, τομή/τόμος ir t. t. mechanizmą. Išeina, kad šie žodžiai ir su skirtingomis priesagomis turi atitikmenis, žyminčius ‘tulžį’ ir geltoną spalvą: av. zāra- m. ‘tulžis’ (Pokorny 429) gali tiksliai atitikti χόλος (Il. 16, 203); *ghol-n-, s. isl. gall ‘tulžis, nuodai’, s. v. a. galla f.; *ghel-n-, lo. fel, fellis ‘id.’ ir indoiranėnų aukso pavadinimas: s. i. híraṇya- n. = av. zaranya-; *ghe/ol-i-, s. i. hári = av. zairi ‘rudokas, rausvas’; *ghel-wo- lo. trm. heluus ‘gelsvas’, s. v. a. gelo, lie. žel̃vas (taip pat žr. χλοή s. u.); su sprogstamąją priesaga: *ghl̥-ki-, s. sl. žluči ‘tulžis’; *ghol-to-, s. sl. zlato, r. zóloto ‘auksas’, *ghl̥-to-, go. gulþ, s. v. a. gold n. ‘id.’. Pokorny 429 ir toliau. Visuma turi sietis su gausia grupe, kurią taip pat paliudija χλοή, χλωρός, χλαμυρίς ir kuri pradžia išreiškia naujos vegetacijos gyvybingumą.
Šaltinis:: Chantraine DEG IV, 1268

Antraštė:: žel̃vas
Reikšmė:: žalsvas
Straipsnelis:: Oset. *zær(æ) ‘žalias; žaluma; žolė’. Savarankiškai neišliko, tačiau patikimai atstatomas, remiantis tokiais žodžiais, kaip zæræston ‘žolė’ užaugęs neužsėtas arimas’, zældæ ‘jauna žolė’, zærīdaw ‘paliktas nenupjautas atolas’, mæzæræw ‘valgomo augalo pavadinimas’. Žodis kilęs iš iranėnų *zar-, ide. šaknis *g̑hel- ‘geltonas, žalias’. Prie zældæ pateiktų atitikmenų dar galima pridėti: afganų zar-γūn ‘žalias, šviežias’, sogdų *zar- (zr-) ‘žalias’, *zēr- (syr-) ‘geltonas’, *zar-γōn (zrγwn) ‘žaluma; daržovės’, chorezmų zrγwnk ‘žaluma’, sakų ysarū- (= zaru-, ysarūna- ‘geltonas’ (Bailey, Saka Dictionary, 347), av. žairi- ‘geltonas’, s. i. hari- ‘geltonas, žalsvas’, s. sl. zelje, lie. žalias, lie. žolė, la. žâle ‘žolė’, lie. želvas ‘žalsvas’, s. germ. *gelwo-, vok. gelb ‘geltonas’, lo. helvus ‘gintarinis’, holus ‘žaluma’, ‘daržovės’ (Pokorny 429–433).¹ [¹ S. persų asā dāruva suprantame ne kaip ‘akmuo-medis’ (neįtikėtina, kad vienoje ir toje pačioje vietoje, t. y. viename ir tame pačiame įraše akmuo turėtų du skirtingus pavadinimus – aθanga- ir asan-), o kaip ‘geltonas’ (̄ruva-) varis (asā Kipro pavadinimas → varis)’. 1. persų dāruva- atspindi iranėnų *zārwa-, kas tiksliai atitinka lie. želvas, germ. *gelwo, lo. helvus. Darybos požiūriu plg. lie. žal-varis ‘geltonas varis’; bronza’]. Iš skitų-sarmatų tikriausiai ir r. заря ‘žolė’ (Vasmer, REW I 444 ‘dunkel’). ОЯФ I 597 ir toliau; ВЯ 1983 IV 81.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 299

Antraštė:: žel̃vas
Reikšmė:: ‘žalsvas’
Straipsnelis:: [Aptariama lie. k. būdvardžių su priesaga *-u̯o- raida]. Lie. žel̃vas, lo. helvus ‘geltonai žalias, sartas’, s. v. a. gelo (< *gʰelu̯o-) ‘geltonas’. Neaišku, ar minėtasis žodis yra toks senas, nes jis žinomas tik iš kai kurių XIX–XX a. raštų. Tiesa, jo senumą gal ir gali rodyti lie. žel̃vė ‘rudmėsė; žaliuokė’, želvỹs ‘jaunas žalias valkus medis’, vandenvardžiai Želvà, Želvis, Želvos, Želvýkštis. Tačiau juos galima būtų sieti ir su žal̃vas (-à), įžvelgiant čia analoginę balsių kaitą, t. y. žélti įtaką. Tad didesnė tikimybė, kad būtent senovės palikimas yra žal̃vas.
Šaltinis:: Ambrazas 2008, 35–36

Antraštė:: žel̃vas
Reikšmė:: greenish
Straipsnelis:: [Aptariami ide. ERU-/RŪ- struktūros šaknų atitikmenys uraliečių kalbose:] Kuryłowiczius (Apophonie, 1956, 124; Idg. Gr. II, 1968, 217) kildina lo. helvus ‘yellow as honey’, lūtum ‘yellow paint’ iš ide. *g̑ʰelHu̯-/g̑ʰluH-. Rasmussenas (Morphophonemik, 1989, 101) tai atmeta dėl lie. žel̃vas ‘greenish’, kuris yra be laringalo. Taigi reikėtų rekonstruoti dvi skirtingas šaknis: 1) *g̑ʰelu̯-, ir 2) *g̑ʰelh₃- ‘yellow, green etc.’, plg. gr. χλωρός ‘t. p.’. Tačiau jei lo. lūtum priklauso čia, jis nesiderina su jokia iš šių dviejų šaknų, o tik su ERU-/RŪ- šaknimi, t. y. *g̑ʰelh(₃)u̯- (?).
Šaltinis:: Hansen 2011, 217

Antraštė:: žel̃vas
Straipsnelis:: [Aptariami sanskrito i kamieno baritonai.] S. i. hári- < *ǵʰel(H)-i-. Šaknis, reiškianti ‘geltonas, žalias, auksinis’ indoeuropiečių kalbose pasitaiko ir su, ir be laringalo (gr. χλωρός, s. i. híraṇya- etc. su laringalu vs. lo. helvus, lie. žel̃vas etc. be laringalo).
Šaltinis:: Lubotsky 1988, 30–31