Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
žémbėti
Straipsnelis:
Sl. *zębati ir *zębnǫti ‘kaltis, augti’, plg. r. (iš s. sl.) прозяда́ть, serbų зе̏дати, t. p. r. зядь ‘laukas, suartas iš rudens sėjai’. Palyginus su lie. žémbėti “kaltis’, išryškėja nurodytų reikšmių senumas. Ide. *g̑embh- formoje įžiūrima *g̑enbh-, *g̑enǝbh-; čia reikšmių raida akivaizdi: ‘gimti, būti gimusiam’ > ‘kaltis, leisti daigus’. R. зя́днуть yra tos pačios kilmės kaip ir *zębati: reikšmė ‘šalti’ yra antrinė.
Šaltinis:
Трубачев 1957b, 89, 1959b, 153–154

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas