Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: ženklas, gleima, košis, lipti, limpu, viltis, krantas, ikšiõl, staigmena, jaksė, marmalynė, tardai, spenys, rykūnė, kopūstas, medžiaga, kutinti, barnus, pliudrios, muma, meisa, cipresas, mažką, beržtva, grūda, piršis, mulvyti, čebėti, dalbytis.

Rezultatai

Antraštė:: žénklas
Straipsnelis:: Pr. ebsentliuns ‘tas, kas parodo, paženklina’ susideda iš eb- ir sentl-, o šioji turi priesagą -tl-, ir galiausiai žodis yra kildinamas iš ide. *̑enǝtlo- : *̑nō-tlo-, plg. lie. žénklas, s. i. jñātra- ‘pažintinė galia’, s. v. a. beknuodilen, eiknuadil, t. p. lo. (g)nōbilis (adj. iš *̑nō-dhlo-). sentl-, griežtai kalbant, labiau siejasi su žem. ži̇̀nklas. Visas žodis siej. su lie. apžénklinti, r. обозначать, s. i. abhi + jñā-.
Šaltinis:: Топоров ПЯ II, 17

Antraštė:: ženklas
Straipsnelis:: Ide. kalbų žodžiai, reišk. ‘ženklas, žymė’, dažniausiai susiję su v., reišk. ‘išsikišti’, ‘žinoti’, ‘matyti’, ‘stebėti’. Lie. ženklas, žymė, la. zīme (baltų ī < in), s. sl. znamenĭje, s.-kr., č., le., r. znak, ir rečiau vartojami ar turintys iš dalies spec. reikšmę (‘(orakulo) ženklas, omen’, ‘simbolis’, ‘žetonas’ ir pan.) s.-kr. znamen, znamenje, č. znamení, le. znamię, r. znamenie, visi kilę iš šaknies lie. žinoti, s. sl. znati ir t. t.
Šaltinis:: Buck 1949, 915

Antraštė:: žénklas
Straipsnelis:: ebsentluins (ebzentlīuns; būtasis veik. r. dalyv.) 69₁₃ ‘bezeichnet’ : lie. žénklas, pr. ersinnat.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 204

Antraštė:: žénklas
Straipsnelis:: Išskyrus žodžius s. sl. vedro ‘good weather, clear sky’, vedrъ ‘good, clear’ (apie orą) ir wetro [originale – vetro], lie. vė́tra, s. sl. větrъ, iš galimai tarpusavyje buvusių susijusių ide. priesagų *-tlo-, *-tro-, *-tʰlo-, *-tʰro- (fem. *-tlah₂-, *-trah₂-, *-tʰlah₂-, *-tʰrah₂-) baltų ir slavų kalbose apibendrintas variantas *-tlo- / *-tlah₂-, pvz., lie. žénklas (plg. taip pat pr. ebsentliuns) arba árklas. Slavų kalbų priesaga (pvz., s. sl. ralo, č. rádlo, le. radło) tradiciškai rekonstruojama kaip *-dʰro-, tačiau nėra kliūčių postuluoti ir bendro baltams bei slavams priesagos varianto *-tlo- / *-tlah₂- apibendrinimą. Tiek baltų, tiek slavų kalbose gausu vedinių ir iš antrinių veiksmažodžių kamienų, pvz., lie. mokyklà ir kt.
Šaltinis:: Olsen 2010b, 31–33