Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žerstukas, ribuoti, čepanas, penktas, voliūga, kuopti, muguoti, skaidyti, sprengti, kemerys, bėrimas, skiepyti, vadai, kaužalas, dramyti, aprengti, paunksnis, palankyti, liaugoti, šiltas, žarnos, plonas, kniotis, knotis, musojai, švalna, žlėja, akuratus, smigti, bo, dainuoti, sklimpis, atgajus, lalaunykas, vagys, lipti, limpu, ėdesys, nūdus, glitus, ėdrauti, irtas, kunodai, toveris, maumenti, skutai, dribentas, kalmas, būj, kukuras, trąšai, guogas, rojoti, vilgti, rietas, žlugtas, tąnakt, tolydus, nukrupęs, pinigai, raimas, čestis, vo, dienos, smokti, loska, ganytojas, baras, žiegzdros, pleikti, smurgas, miegti, kkk, grumoti, vėleningas, kilbukas, kajikas, kitodas, atidė, atlieka, kniauktis, ploti, ganėti, ganėja (gana), žyčia, tapnoti, šypsotis.

Antraštė:

žerstùkas

Straipsnelis:

žr. žerstūkas

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 111

Antraštė:

žerstùkas

Straipsnelis:

žr. žerstūkas

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997a, 91

Antraštė:

žerstū̃kas

Straipsnelis:

šiurštõkas, šiurčtukas, šerštūkas ‘prijuostė, odinė prijuostė’, žerstū̃kas, žerstukas ‘sijonas; naminės medžiagos sijonas’, plg. Rytų Prūsijos vok. šorštuch, šerštuch, vok. Schuztuch ‘t. p.’ (Alm 127; FrnW 995). Vokiškos formos sudarytos iš dviejų žodžių: šoršt, še̦̦ršt, Schurz ‘t. p.’ + Tuch ‘skepetas, skuduras’ (Grimm XV 2070). Formos šiurštõkas ir šiurčtukas vartotos Mažojoje Lietuvoje, fiksuojamos jos raštų kalboje nuo XVI a. (BB 1 Moz 3,7; N 524; K 430; BzB 330; KŽ 2416; LKŽ XIV 967). Kelia abejonių formų šerštūkas, žerstū̃kas, žerstukas geografija: jos pasitaiko rytų Lietuvoje, atskirose pietų bei pietvakarių Lietuvos vietose (LKŽ XIV 667; LKŽ K; LKA I 193; LEB 344). Galimas daiktas, atėjo per lenkų kalbą, plg. le. szorstuch ‘t. p.’. Dar žr. žiurštokas, šerdõkas. La. skuõrtele, skuõtele ‘prijuostė, amatininko prijuostė’ siejama su v. v. ž. schorteldōk ‘t. p.’ arba su vok. ž. schōtvel (Sehwers 108; ME III 910, 911; Karulis II 220). [Grimm J., Grimm W., Deutches Wörterbuch 1–33, München, 1984].

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 111

Antraštė:

žerstū̃kas

Straipsnelis:

žerstū̃kas, žerstùkas ‘sijonas’. Kilmė ne visai aiški. Veikiausiai atėjo per [92] lenkų kalbą, plg. le. szorstuch ‘prijuostė’, szarstuch ‘skara; prijuostė’. Į lenkų kalbą žodis atėjo iš vokiečių kalbos, plg. v. v. a. schurztuoch ‘prijuostė; toks drabužis; viršutinis drabužis; palaidinė’ (Brückner SEJP 541, 552; Borejszo 1990: 181). Vokiškos formos sudarytos iš dviejų žodžių: Schurz ‘prijuostė’ + Tuch ‘skepeta, skuduras’ (Grimm XV 2070). Pavadinimas gana retas, pasitaiko kai kuriose pietų bei pietvakarių ir rytų Lietuvos vietose (LKA I 115 ž., 193; LKŽ K; LEB 344, Mastonytė 1961: 179). Daug dažniau lietuvių kalboje vartojami šių šaknų žodžiai, patekę iš vokiečių ar lenkų kalbų ir turintys prijuostės reikšmę, plg. šiurštõkas, šiurčtukas, žiurštokas,žiurstokas, šerštūkas, šeštukas (Alminauskis I 127 150; LKŽ XIV 667, 698, 967). Raštuose kaip atskiri variantai fiksuojami jau nuo XVI–XVII a. (šiurčtukas - BB1Moz 3, 7; šeštukas - SD(3) 437). [Borejszo M.. Nazwy ubiorów w języku polskim doroku 1600, Poznań, 1990; Grimm J., Grimm W., Deutsches Wörterbuch, XV, München, 1984].

Šaltinis:

Sabaliauskaitė-Liutkevičienė 1997a, 91–92