Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: žerti, pagaira, jūšė, kirkužys, tarškėti, gajus, bulvienė, daina, knypkis, palėpis, smaigstyti, sriautas, ryžiai, barbierius, patekai, ančiokas, pradžia, vyža.

Rezultatai

Antraštė:: žer̃ti
Straipsnelis:: Gr. χαράσσω ‘galąsti, aštrinti; įrėžti, įpjauti, perplėšti’. [1246]. Pradedant nuo χάρξ denominatyvas *χαρακ-yᵉ/o- išsirutuliojo daugeliu formų iš objekto sąvokos ‘smailas, aštrus’; terminus technikus, Chantraine, Formation, 378. Jis, be abejonės, daug senesnis negu išsaugoti paliudijimai. Tačiau sugretinimai yra abejotini: geriausiu atveju lie. žeriù būtų Pokorny 441. 2 gher-. LSJ pateikiama semitiška hipotezė s. u. su hebr. ḥāraṣ ‘(iš)raižyti, (iš)kalti šiaip ar taip yra klaidinga.
Šaltinis:: Chantraine DEG, 1246–1247

Antraštė:: žer̃ti
Reikšmė:: greitai eiti, važiuoti
Straipsnelis:: Oset. yzmælyn : yzmæld/(æ)zmælun : (æ)zmald ‘judėti, judintis’. Tikriausiai su metateze iš æmzælyn = *ham-zarya-; plg. æzmīlyn iš *æmzīlyn. Pagrindą *zar- ‘judėti’ galima sugretinti su lie. žeriù, žer̃ti ‘greitai eiti, važiuoti’ [reikia skirti priešingai Fraenkeliui (II 1302) nuo žer̃ti], vok. kehren ‘sukti(s)’, Ver-kehr ‘judėjimas’. Žr. taip pat zīlyn ‘sukti’.Миллер (ОЭ III 157; Gr. 57) sugretina oset. yzmælyn su nedokumentuotu s. i. hmal-, atspindinčiu, matyt, hvar- ‘įstrižai eiti’(žr. oset. ævzær). Mayrhofer (III 620) pagrįstai šia etimologija abejoja.
Šaltinis:: Абаев ИЭСОЯ IV, 297

Antraštė:: žer̃ti
Reikšmė:: scharren
Straipsnelis:: Pr. passortis (čia o iš a ar iš u?) E. 334 ‘Schürstange’ siejamas (žr. Trautmann, Apr. Spr., 390, su liter.) su lie. žer̃ti (apie šį žodį žr. Walde, Vrgl. Wrtb. I, 602).
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 272

Antraštė:: žer̃ti
Straipsnelis:: Toch. A tsär ‘kietas, šiurkštus’ su formomis: acc. sg. m. tsräṃ, nom. pl. m. tsre, acc. sg. f. tsäryāṃ. Schwentner, IF 57 (1940) 251, šį būdvardį sugretino su s. i. khára- ‘kietas, šiurkštus’. Schneider, IF 58 (1941) 173 ir toliau, galvojo apie ide. *der- ‘skaldyti, skelti’ (gr. δέρω ir t. t.). Pedersen, Sprachg. (1944) 19, laiko A tsär ir B çeire ‘kietas’ bendros kilmės, juos reikėtų kildinti iš ide. *tero- greta *stero-. Evangelisti, Rend 82 (1949) 145, laiko giminišku su lie. žeriù, gr. χαράσσω ‘galąsti, daryti įpjovas’ ir t. t. Tačiau nė vienas aiškinimas nėra patenkinamas, nes toch. ts nepasidaro aiškus kildinant jį iš ide. *gh arba *d, arba iš *t, arba iš palatalizuoto *g̑. Yra tik ide. *dhero-s (nom. sg. m.), kuris galėtų paaiškinti toch. A tsär. Reikia iškelti ide. *dher- ‘laikyti, palaikyti’ su s. i. dhar-, av. dar-, s. i. dhŕ̥ti- ‘sulaikyti, sustabdyti’, lo. firmus ‘stiprus, tvirtas’ ir t. t. bei taip pat toch. B tsirauñe ‘jėga, energija’ (žr. taip pat A tsar ‘ranka’ bei tser-eññ- ‘apgauti’). Dėl reikšmės ‘kietas’, kuri remiasi reikšme ‘tvirtas, solidus’ žr., pavyzdžiui, taip pat s. i. dr̥ḍhá- ‘sutvirtėjęs, tvirtas, kietas, šiurkštus’ < dŕ̥hyati ‘būti stipriam, tvirtam’.
Šaltinis:: Windekens 1976, 528

Antraštė:: žer̃ti
Straipsnelis:: Lenkų leksikoje tarmybė zarki ‘trapus, dužus’ (zar-ъk-; potenciali zar- reikšmė *‘lupti, plėšti’) yra izoliuota. R. trm. за́рить ‘skurdinti, niokioti, užmušti’, за́риться ‘nuskursti, vargais negalais atkalbinti ką nors’ (r. за́риться ‘nuskursti’ siejasi su r. зориться ‘nuskursti’ ir зорить ‘įgristi, nusibosti kam nors’) [30], зира́ть ‘plėšti, niokoti’ galime laikyti le. zarki atitikmenimis. Šie šaknies *zor- sl. žodžiai < ide. *g̑- ‘gramdyti, drėksti, raustis’, kuria remiasi ir lie. žer̃ti, žeriú ‘draskyti, braižyti, raustis’ (toliau žarstýti ‘išmėtyti, grėbti, sukasti’), ir gr. χαράσσω ‘aštrinti, drėksti, išpjaustyti’, χαράδρα ‘griovys’, χάρξ ‘kartis, baslys’ (Pokorny I 441). Lie. žãryti ‘pila, kliokia (lietus), godžiai valgyti, vikriai ką nors dirbti (pjauti, kirsti)’ [Niedermann-Senn-Brender-Salys V 393] savo struktūra atitinka r. зорить.
Šaltinis:: Варбот 1980 (1982), 30–31