Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žibė, garbaniai, atkaklus, žiauna, vėti, dotas, dotalas, protauti, lupsna, kuinas, kuina, gimbė, grąžlys, purė, spardyti, kirkyti, abu, -i, saugoti, skarda, grodas, dilda, ganytojas, rėtis, šaka, vakaruoti, šiurgždus, būtis, daugi, daugia, lakmena, lekmenis, kuoka, arškėtis, plūgas, pergniauža, kibėti, smakras.

Antraštė:

ži̇̀bė

Straipsnelis:

Palataliniai variantai *g̑ei-b- (-g-, -m-, -s-) slavų kalbose nepaliudyti. Bet Būga, RFV LXXV 154 (= RR I 493) su lie. ži̇̀bė ‘Fringilla cannabina’ susiejo r. zjáblik, ukr. zjáblyk, le. zięba, n. sorb. osorb [rytų sorbų?] zyba, s.-kr. zëba, slov. zéba ‘Fringilla cannabina’, remdamasis v. Fink (priešingai Funke). Bet šią versiją atmeta Vasmer, REW I 446, kuris remiasi sl. zębsti, zębǫ ‘frieren’. Ir r. augalų pavadinimų zjabréj, žabréj, zybrjá ir t. t. ‘Galeopsis’ išeities taškas jam dėl n. v. a. Hohlzahn atrodo esąs r. prozjabátь, s.-kr. zébati ‘keimen’. Vasmeris neatsižvelgė į slov. zébrat, žȋbrt ‘Galeopsis’, zéber ‘Art Gras’, žȋbrc ‘Polygala chamaebuxus’, žȋbrica ‘Ferrulago assa foetida’, žȋbrje ‘Epilobium [25] angustofolium’, s. sorbų zyber, žybra ‘Galeopsis’, kašubų zibř ‘Galeopsis’. Formos žib- rodo buvus *geib-, formos zeb- rodo *g̑enb- ir gal turime atsižvelgti į abiejų kamienų galimą persipynimą. Bet slavų kalbose alternacija -ei- : -en- nėra neįprastas dalykas ir todėl dėl semantinio lie. ži̇̀bė, sl. zęba tapatumo šalia gausių lietuviškų ir latviškų augalų pavadinimų, kilusių iš šios šaknies, ši problema lieka neišspręsta. Taip pat ir slov. zȅt, s.-kr. zȅt ‘Gasterostrerus aculeatus’ (= lie. dygė, stėgė) yra aiškiai išvestas iš *zębtъ, bet ir toliau lieka neaišku, su kuria šaknimi čia turime reikalą, nors šiuo atveju lyg ir atrodo, kad šaknis zębsti, zębǫ ‘reißen’ labiau tiktų. [26].

Šaltinis:

Bezlaj 1974, 25–26