Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
žiẽsti
Straipsnelis:
Visiškai izoliuotas yra bžn. sl. ogymati, pogymati ‘palpare, streicheln’, iter. ogymovati, pogymovati, kurį Berneker, SEW I 374, palieka nepaaiškintą. Galima būtų pirmiausia suponuoti *geu-m, *gū-m kaip ablautinį perdirbinį iš *gei-m-, norv. dial. keima ‘hin und her schweben, schwingen’. Tokiu ablautiniu perdirbiniu mes manome esant, pvz., ir r. зо́дчество ‘Baukunst’, зо́дчий ‘Baumeister’ iš zъdъ šalia bendro slav. zьdъ, zidъ ‘Mauer’, lie. žiẽsti ‘aus Ton, formen’. Slov. dial. zid reiškia ir ‘Herd’, bet slov. dial. lytyje pozad ‘Herd’ turime suponuoti ilgą -ō- (ilgąjį balsių kaitos laipsnį). Ir s.-kr. zad montenegriškoje liaudies dainoje gali būti lengvai paiškintas iš *zōd- kaip iš *zьd-.
Šaltinis:
Bezlaj 1974, 25
Antraštė:
žiẽsti
Straipsnelis:
Pragerm. DIG-A- ‘minkyti’ (go. digan ‘minkyti, iš molio lipdyti’) be jokios abejonės sietina su bendraide. veiksmažodžio šaknimi dheig̑h- [151]. E. Frenkelio pasiūlymas (žr.: Fraenkel, LEW I 98) čia priskirti ir lie. dyžiu, dýžti ‘plėšti, dėvėti, nešioti’, intr. ‘skubėti’ man atrodo dar gerokai svarstytinas. Pertvarkytu variantu g̑heidh- remiasi bl. ir sl. veiksmažodžiu: žiedžiù, žiẽsti ‘sukant daryti iš molio’, s. sl. ziždǫ, zьdati ‘statyti, kurti’.
Šaltinis:
Seebold 1970, 151–152
Antraštė:
žiesti
Straipsnelis:
Lie. žiedžiù turi daug ide. etimologinių atitikmenų. Bet tik sl. kalboje (plg. s. r. зи́жду), kaip ir bl., ide. šaknis *dheig̑h- patiria metatezę. Kitaip sakant, prieš mus – bl.-sl. izoglosa, eksliuzivinė tik fonetine prasme.
Šaltinis:
Откупщиков 1988, 25
Antraštė:
žiẽsti
Straipsnelis:
[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. žiedžiú = bažn. sl зиждѫ.
Šaltinis:
Endzelīns DI II, 340
Antraštė:
žiẽsti
Straipsnelis:
Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nurodo baltiškus ir itališkus ingredientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8–9]. Prasl. zьdъ ‘krosnis, židinys’ rekonstruojamas pagal: s. sl. ЗЬДЬ, ЗЬДНЬ ‘degtas molis, baltas molis’, s. r. зьдъ ‘molis’, зьдчии ‘puodžius’, kaš. zdun ‘t. p.’, le. zdun ‘t. p.’ ir dar remiantis kitokiais atitikmenimis: s. sl. ЗЬДЪ ‘būstas, namų stogas’, s.-kr. за̑д ‘akmeninė siena’, č. zed’ ‘t. p.’, s. sl. зьдати ‘statyti’, bulg. зидам ‘t. p.’, зид ‘siena’, s.-kr. зи̑д ‘akmeninė siena’, slov. zídati ‘mūryti sieną’, zȋ ‘siena’, s. r. зьдати ‘statyti’. Pirminė reikšmė prasl. zьdъ buvo ‘degtas molis’, o sl. zьdatizidati ‘lipdyti iš molio’, o zidъ – ‘molio siena’. Tokią rekonstrukciją patvirtina baltų atitikmenys: lie. žiẽsti, žiedžiù ‘lipdyti iš molio’, la. ziest ‘tepti, glaistyti’, žiẽdžius ‘puodžius’. Čia priskiriami ir baltiški puodų pavadinimai: lie. židuikas ‘pienui indas’, la. židiņš ‘mažas puodelis’ ir kt. Ryšys tarp sąvokų ‘puodas’ ir ‘krosnis’ gerai žinomas (plg. s. i. ukhá ‘puodas’, go. aúhus ‘krosnis’, prasl. дъчпьсь ir дъчпъ), dėl to nėra netikėti tolesni baltiški atitikmenys: lie. židinỹs, žai̇̃das ‘krosnis’ [39]. Lie. židinỹs artimiausias atitikmuo – s. sl. ЗЬДЪ ‘būstas, namų stogas’ (plg. vok. Heim ‘namų židinys’ ir ‘būstas’). Į senąją puodininkystės terminologiją įsiskverbė kita leksema – prasl. дъчпъ ‘žaizdras’ kaip itališka infiltracija [40].
Šaltinis:
Мартынов 1978, 39–40
Antraštė:
žiẽsti
Straipsnelis:
Prasl. zьdъ ‘krosnis, židinys’ rekonstruojamas s. sl. ЗЬДЬ, ЗЬДЬНЬ ‘degtas molis, baltas molis’, s, r. зьдъ ‘molis’, le. zdun ‘puodžius’ ir kitų pagrindu. Pirmine reikšme prasl. zьdъ laikant ‘degtas molis’, atitinkamai būtų: zьdatizidati – ‘lipdyti iš molio’, o zidъ – ‘molio siena’. Tokią rekonstrukciją patvirtina baltiškieji atitikmenys: lie. žiẽsti ‘lipdyti iš molio’, la. ziest ‘tepti’, žiẽdžius ‘puodžius’ [88]. Čia priklauso ir baltiški puodų pavadinimai: lie. židuikas ‘pieno indas’, la. židinš ‘mažas puodelis’ ir kiti. Ryšys tarp sąvokų ‘puodas’ ir ‘krosnis’ visiems žinomas (plg., pavyzdžiui, s. i. ukhá ‘puodas’, go. aúhus ‘krosnis’, prasl. дъчпьсь ir дъчпъ), dėl to nėra netikėti tolesni baltiški atitikmenys: lie. židinỹs, žai̇̃das ‘krosnis’. Artimiausias slaviškas atitikmuo lie. židinỹs yra s. sl. ЗЬДЪ ‘būstas, namų pastogė’ [89].
Šaltinis:
Мартынов 1983, 88–89
Antraštė:
žiẽsti
Reikšmė:
formen
Straipsnelis:
seydis (zeidis) E. 198 ‘siena’ : s. sl. ЗИДЪ arba ЗЬДЪ ‘Mauer, Wand’, lie. žiẽsti, žaidas ‘krosnis’, la. zìest ir kt., apie tai Walde Vrgl. Wrtb. I 834.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 302
Antraštė:
žiẽsti
Straipsnelis:
[Norint nustatyti bendras baltų-slavų inovacijas reikia apsiriboti tik tais komponentais, kuriuos randame tiek vienoje, tiek kitoje kalbų grupėje, o leksinėms inovacijoms nustatyti vertingiausi yra tie žodžiai, kurių, išskyrus baltų-slavų kalbas, niekur kitur nerandame. Veiksmažodžio sistemoje Trautmanas nurodo 36 tokius elementus, ir jie sudaro šio darbą pagrindą.] žeidi̯ō ‘statau’: šio žodžio istorija aptarta daugelį kartų (plg. Meillet, RESl 5, 13). Priminsime, kad lie. žiedžiù, la. ziežu ir sl. *zidjǫ (s. sl. ziždǫ) savaime tiksliai atitinka, o ide. šaknies *dheigh- pavidalas patvirtina bendrą inovaciją, t. y. uždarumas priebalsių pakeitimą todėl prabaltų-slavų *g̑- inovaciją Meillet nukelia [255] į bendrą ide. epochą kaip dialektinę ypatybę. Nesvarbu kaip pavadinsime, neabejotinas faktas, kad tai yra aiški baltų-slavų inovacija.
Šaltinis:
Safarewicz 1967, 255–256
Antraštė:
žiẽsti
Straipsnelis:
Lie. žiẽsti ‘(dailiai) ką daryti (klumpes, šaukštus)’ [131],‘sukti, daryti iš molio’, la. žiest (-žu, -du) ‘schmieren; etwas Dickflüssiges aufstreichen’. Karaliūnas sieja su lie. žei̇̃sti (-džia) žaizdà (iš *žaid-da), žáisti, (žaidžia) ‘groti, lošti’; žai̇̃sti, žai̇̃slas, žáislas, žaislùs ‘linksmas, žaismingas’, la. zaislis ‘eine Komödie’, pra-žáisti (-džia) ‘pamesti, prapuldyti’, pra-žai̇̃sti (t. p.), nu-žáisti ‘pavogti, nudėti, pamesti’ [135], ži̇́edas (kurio reikšmė anksčiau galbūt buvusi ‘ratas’.) [136] žai̇̃das ‘krosnis, židinys’ žaizdrà ‘ugniakuras, ugnis, kibirkštys’, žai̇̃zdras ‘židinys, ugniakuras’ (iš *žaid-dr-), židinỹs, židi̇̀nė, židỹnė ‘vieta, kur žarijos žeriamos’; prieždà, pri̇́ežda (< priežida).
Šaltinis:
Karaliūnas 1975, 131–138
Antraštė:
ži̇́esti
Straipsnelis:
žr. žiesti
Šaltinis:
Karaliūnas 1975, 131–138
Antraštė:
žiẽsti
Straipsnelis:
pri̇́ežidas, prie-žiedá, pri̇́ežiedas ‘vieta prieš kepamosios krosnies angą’. Šioje leksemų grupėje pasirodo šaknies nykstamojo laipsnio variantas žid-, kuris tikriausiai yra pirminis, vadinasi, pirminės ir jo reikšmės [138]. Visai galimas daiktas, kad šakniai *žeid-/*žid- ‘degti, spindėti; švytėti; blizgėti, mirgėti’ atstovauja lie. ir la. kalbose žydėjimo ir jam artimų reikšmių leksemos žiẽsti (-džia) ‘žydėti’, sa-ziêst ‘aufblühen, erblühen’, žiedyti ‘auginti’ ži̇́edėti, žiedė́ti ‘pelėti, senti, kietėti’, ziêdêt ‘blühen’, žiedà ‘sužiedėjusi žemė’, ži̇́edas ‘žydėjimas, menstruacija’, ziêds ‘die Blüte’, žéidas, žáidas ‘žiedas’, žýsti ‘imti žydėti’ [139].
Šaltinis:
Karaliūnas 1975, 138–139
Antraštė:
žiẽsti
Straipsnelis:
žydėti ‘būti su žiedais, pelėti, žaliuoti, būti su baltomis dėmėmis, sirgti menstruacija’. Baltų šakniai *žied-/*žid- (resp. *zeid-/*zid-) rekonstruojama seniausia reikšmė ‘degti; spindėti, švytėti, blizgėti, mirgėti’ (iš čia ‘kietėti, žiedėti, kietas’ bei ‘žydėti, žiedai’) – iš vienos pusės ir iš kitos – reikšmė ‘suktis ratu, greitai judėti, mesti, sviesti’. Vadinasi, visas minėtas leksemas galima laikyti vienos šaknies atstovais. Šaknies *žeid-/*žid- (*zeid-/*zid-) galo priebalsis -d- seniau tikriausiai buvo formantas. Pirminę šaknį *žei-/*ži- (*zei-/*zi-) ‘degti, spindėti, švytėti, blizgėti, mirgėti // suktis ratu, greitai judėti; mesti sviesti’ išplėstą formantais -b-, -g-, -ž-, randame leksemose žiẽbti ‘degti, kurti’.
Šaltinis:
Karaliūnas 1975, 140
Antraštė:
žiẽsti
Straipsnelis:
ži̇́ebas, žei̇̃bas, žái̇̃bas ir t. t. Priėjus išvadą, kad žiẽsti, ži̇̀esti kaip ir žiẽbti, žei̇̃bti, pér-žiegti, ži̇́ežti greičiausiai priklauso šakniai *žei-/*ži- (resp. žiest kilmės aiškinimas, kad baltų-slavų šaknis *g̑- esanti metatezės keliu atsiradusi iš ide. *dheig̑-.
Šaltinis:
Karaliūnas 1975, 141
Antraštė:
žiẽsti
Straipsnelis:
[Baltų kalbos yra gan neseniai paliudytos. Dėl to jose yra nemažai nekontroliuojamų fonologinių pakitimų atvejų. Metatezė:] Lie. žiẽsti, žiẽdžia ‘aus Ton, Lehm formen’, la. zìest, zìešu < bl.-sl. *źei̯d‑i̯e/a- (sl. *zij́j́e/a-) < ide. *dʰei̯g̑ʰ‑i̯é/ó-.
Šaltinis:
Klingenschmitt 2008, 408
Antraštė:
žiẽsti
Straipsnelis:
[Aptariama etimologijos svarba aiškinant supaprastėjusius dūrinius.] Lie. žiẽsti, taip pat la. ziest ‘tepti’, lie. židinỹs, žaĩdas ‘krosnis’, atitinka sl. zьdъ ‘molis’ zidъ ‘molio siena’, kurių artimiausiais atitikmenimis yra s. sl. зьдъ ‘būstas, namų pastogė’ (dar plg. vok. Heim ‘namų židinys; pastogė’). S. sl. сьде, slovėn. zde kilo iš *sь dě ar sь-dě, kurį atitinka lokatyvo forma iš zьdъ ‘būstas, namų židinys’. Dar plg. sen. ryt. vok. Heim (nauj. ryt. vok. Heim) ‘būstas, namų židinys’, sen. ryt. vok. heimi (lokatyvas) ‘namie’ (nauj. ryt. vok. daheim), nauj. ryt. vok. heimisch ‘čia esantis’. Tokiu būdu: sl. зьдъ ‘molis, molio siena’ > зьдъ ‘būstas, namų židinys’ > зьдъ ‘čia’.
Šaltinis:
Мартынов 2003, 86
Antraštė:
žiẽsti
Reikšmė:
aus Ton formen; Töpfe aus lehm bilden
Straipsnelis:
žr. dýžti
Šaltinis:
Smoczyński 2003, 449–452
Antraštė:
žiẽsti
Straipsnelis:
Pr. singslo EV 337 ‘Teig’ interpretuotinas kaip zinkslo, t. y. su įterptiniu -k- iš *zinsla < bl. *žind-slā. Šisai *žind-slā reikšmingas tuo, kad jis kaip deverbatyvas liudija buvus atitinkamo veiksmažodžio infiksinį, t. y. lo. fingō tipo, esamąjį laiką, t. y. bl. *žin-da, padarytą iš gerai žinomos bl.-sl šaknies *žeid- / *žid. Plg. s. sl. žiždą, zьd-ati, lie. žiedžiù, žiedžiaũ, žiẽsti; dėl nykstamojo balsių kaitos laipsnio plg. lie. prie-židà ‘priekinė krosnies pusė (Vorderseite des Ofens)’, s. sl. zьdь, s.-kr. zȃd.
Šaltinis:
Smoczyński 1989c, 190–191

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas