Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
žievė̃
Straipsnelis:
J. Endzelyno (ME IV 747) siūlymui lie. žievė̃, kurią atitinka la. zievis ‘medžio žievė’ (pasen.) ‘kaip kas nors sueižėjęs, trūkęs, plyšęs’, galbūt gretinti su la. ziêdêt, s. ang. cīnan ‘sprogti, trūkti; plyšti’, s. v. a. chīnan ‘suskilti’, norv. kime ‘juosta, gabalas’ prieštarauja šių bl. leksemų semantika: la. ziêdêt ‘žydėti, pražysti, žiedų pumpurus sukrauti; bunt sein; supelėti, pelėsiais apsitraukti; gesti (apie maisto produktus), švisti’, lie. ži̇́edėti ‘sukietėti, sudžiūti, pelėsiais apeiti (apie duoną)’, žydė́ti ‘žiedais išsiskleisti, blühen’. Minėtosios lie., la. leksemos veikiau sietinos su lie. žiẽsti ‘iš molio daryti’, la. ziest ‘(pa)tepti, terlioti; kuo nors tirštu tepti, glaistyti; krosnį moliu glaistyti’, lie. židinỹs ‘Herd’, žaĩdas ‘krosnis, židinys’, pr. séydis ‘siena, Wand’, s. sl. zĭdati (ziždǫ ‘statyti, kurti, veikti’, zĭdŭ ‘doma’. Vadinasi, pirmykštė reikšmė ‘tinkas, Verputz’ vėliau pakitusi į ‘žievė’ (toliau pateikiama toks italų kalbai pažįstamas semantikos pokytis).
Šaltinis:
Lanszweert 1984, 4
Antraštė:
žievė̃
Straipsnelis:
[Tyrime bandoma pritaikyti glotochronologijos metodą baltų ir slavų kalboms.] 3α protoslavų/protobaltų źeivijā, -is, lie. žievė̃, la. zievis.
Šaltinis:
Novotná, Blažek 2007, 332

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas