Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žiopsoti.

Antraštė:

žiópsoti

Straipsnelis:

Oset. iron. zīvæg ‘tingėjimas, tinginys’, dig. zīnadæ ‘tingėjimas, tinginys’. Kildinama iš *zaipaka-, *zaibaka- iš ide. šaknies *g̑hei-, *g̑heip-,*g̑heibh- ‘žiovauti, vėpsoti’ ir pan. (Pokorny 419–422). Čia taip pat dig. zīnadæ ‘tingėjimas’. Pagal žodžio darybos modelį zīvag priklauso zīnadæ, kaip s. sl. zěvati priklauso zinǫti. Iranėnų dirvoje plg. sakų ysīta ‘inddent’ (Bailey, Dictionary, 350; Traditions of Heroic and Epic Poetry Ossetic, by H. W. Bailey, London, 1980, 244–245). Šaknis *g̑heip-,*g̑heibh-paliudyta r. зёпать ‘žiovauti’, č. zipati ‘pūkšoti, švokti’, lie. žiopsóti, žiópla, vok. trm. geifen ‘žiovauti’, v. v. a. gippelt ‘kvailys’ ir pan. ОЯФ 190, 199, 223.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 312

Antraštė:

žiopsóti

Straipsnelis:

[Lie. kalba pažįsta geroką būrį formanto -sóti, 3. praes. -so veiksmažodžių, kurie vienaip ar kitaip reiškia ‘in einem bestimmten Zustande verharren’. Tie -soti veiksmažodžiai, kurie atsiradę dėl analogijos resp. kontaminacijos, yra ypač įdomūs indoeuropeistikos metodologijai:] Lie. vėpsóti be abejonės pamatuotas vė̃pti, vẽpia ‘den Mund aufsperren’, tačiau negalime taip pat paprastai aiškinti lie. žiopsóti, žiõpso ‘mit offenem Munde dastehen’. Iš karto paklauskime: kodėl minėtasis veiksmažodis nesiremia šaknimi *žio-, plg. žióti, žiója ‘den Mund aufsperren’; dar plg. žiomuõ, -ẽns ‘Kehle, Rachen’, žiótys, -čių ‘Mund, Rachen’. Sl. v. *zě (le. ziepać, zipać ‘schwer atmen’) rodo, jog lie. morfema *žio-p- gali būti archajiška. Stebėtina, kad morfema *žio-p- pamatuoti tokio pat tipo vediniai, kaip ir besiremiantys v. vė̃pti, plg. žiópla (žioplà) ‘wer mit offenem Munde gafft’, žioplỹs ‘t. p.’, žiõplinti ‘mit offenem Munde umhergehen’ : vė́pla, vėplỹs, vė́plinti ‘wie ein Maulaffe umhergehen’. Negalime manyti, kad esą žiopsóti atsiradęs dėl vėpsóti įtakos.

Šaltinis:

Otrębski 1963b, 120