Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žiovauti, besti, bedu, namai, kauburas, žinti, boti (boja, bojo), žugertas, žalktys, šeriai, Leita, šniuras, žvilti, žuviedas, kvalbonuotis, narta, želti, praraja, skinda, skersas, žlauktas, voka, namieji, nirti, seiti, fenigas, kuoduoti, psalmas, gelsti, žvejys, žiemys, žilti, kankorai, žvejoti, kita, plusti, pilnija, žaltys, lanktis, žilas, žigas, atgūlis, žverb lus, atsiplaitau, pliūgas, knisti, žuobris, ūkininkas, ūmus, žysti, kevetas.

Antraštė:

žiovauti

Straipsnelis:

Pradinė šių žodžių reikšmė buvusi ‘plačiai atidaryti burną, plačiai išsižioti’, daugelyje kalbų jie turėjo dar abstraktesnę reikšmę ‘plačiai atidaryti’. Beveik visose kalbose jie dabar yra įgavę antrines reikšmes, susietas su žmogaus protinėmis savybėmis: žioplumu, išsiblaškymu ir t. t. Šiuo atžvilgiu jie gali būti diferencijuoti į žiovauti (su nuovargiu) ir -žioti (su nuostaba ir kvailumu). Lie. žiovauti, -žioti, la. žāvāties, s. sl. zinǫt, zijati, gr. χάσκω, lo. hiāre, s. ang. gīnan, ginian, gānian ir t. t. < ide. *g̑hē(i)-, *g̑hī-, *g̑hiā-. Kitose kalbose šie žodžiai siejami su sąvokomis: ‘žandikaulis’, ‘gilus’ ir t. t.

Šaltinis:

Buck 1949, 261–262

Antraštė:

žióvauti

Straipsnelis:

[Retsykiais oset. kalboje aptinkame leksikos izoglosų ne su kitomis i.-ir., o su šiaurės ir vakarų ide. kalbomis:] Oset. leksema zīvæg ‘aptingęs, vangus; tinginys’ dėsningai kildinama iš *zaivaka- ir yra nomen actoris, pamatuotas v. *zaiv-. Tokio veiksmažodžio oset. kalba nepažįsta, tačiau jį aptinkame sl. kalbose: s. sl. zěvati, r. зевать ir t. t. Vadinasi, oset. zīvæg ir savo forma, ir reikšme tapatus su r. зевака. Iš seno giminiškas formas regime bl. ir germ. kalbose: lie. žióvauti, la. žàvât ‘žiovauti’, s. v. a. girvên, gewôn ‘žiovauti’ (žr. toliau: Vasmer REW 451, 456).

Šaltinis:

Абаев 1965, 20

Antraštė:

žióvauti

Straipsnelis:

S. i. yra šešios dėmens -īv- šaknys. Visoms joms būdinga ta pati raida: šaknis -H → i-prezensas → daiktavardis su formantu -u- → vardažodinis veiksmažodis. Pavyzdžiui, šaknis *ǵʰeh₁i̯- ar *ǵʰeh₁i̯- ‘žiovauti’ – toks vardažodinis darinys. Ši reikšmė būdinga visoms formanto -u- šaknims: sl. *zěvati, (r. zevát ̕, s.-kr. zijèvati, cirkumfleksinis slov. zẹ́vati), lie. žióvauti, la. žàvât, toch. A śew-, taip pat germ. *giwōn- (s. v. a. giwēn-, gewōn-, v. v. a. giwen-, gewen, ol. geeuwen; tik s. ang. gi(o)wian reikšmė ‘trokšti, ilgėtis’). Tačiau kiek skiriasi šių formų vokalizmas: lie. žióvauti perėmė lie. žióti balsyną, plg. la. žàvât. Dar žr. žióti.

Šaltinis:

Lubotsky 2011, 108–109