Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žiupsnis, kibis, skaitmuo, skubrus, apykaklė, svotas, dyselys, dyselis, gunžti, gamauti, linamarkė, drumbnas, budrėti, loma, vaidas, statiniai, dvisėti, rymoti, baudinti, baudyti, peleka, driausti, kudlis.

Antraštė:

žiùpsnis

Straipsnelis:

Baltų etimologijai išskyrė *gheubh- šaknies germaniškų žodžių šeimą – s. ang. géap ‘krumm’, s. isl. gaupn ‘hohle, gekrümmte hand’; ją sieja su lie. žiupsnis ‘so viel auf einmal fassen kann’ (Fraenkel, IF LV 81; LEW 1315), la. župsnis ‘Haufen’ ir ‘eine kleine Baumod, Strauchgruppe’. Slov. dial. žȗpnik ‘eine Wiese in der sonnenseitigen Gegend’, paliudytas rytų slov. ir s.-kr. kajk. mikrotoponimuose Župnek, Žüpiẽk, Žəpnȁ ir turbūt bžn. sl. župište, župilište ‘Grab, Haufen’ (< *zjup-) turbūt galima sieti su minėtąją žodžių grupe. Sunku pasakyti, kokia yra le. župa ‘Salzbergwerk’, ukr. župa ‘Salzgrube’ semantinė raida, bet negalima jų atskirti nuo slov. dial. žəpíca ‘Gallerte, Sulze’ (< *župíca); pvz. č. rozsol ‘Gallerte’ šalia sůl ‘Salz’. Pirmykštė župa reikšmė galbūt buvo ‘eine Prise salz > Salz’ (kitaip – Vasmer REW I 432 su literatūra). Dėl sl. županъ, lie. žiuponas ‘Herr’ sunku yra nurodyti sl. župa ‘Gau’ vietą.

Šaltinis:

Bezlaj 1974, 22

Antraštė:

žiùpsnis

Straipsnelis:

Alb. zgafelle f. ‘galerija; tunelis; ola, urvas’; me zgafullue ‘perdurti’. Nei skolinys iš lo. *dis-co-affibulare iš affibulare ‘užsegti’ (Bugge), nei giminiškas su lie. žiùpsnis, nei taip pat su r. gubá ‘anga, maža įlanka’ (Teimer), nei romaniškas skolinys (Joklis). Skaidomas į z-ga-felbe šis žodis gali būti artimas giminaitis alb. gïrféj, zgërféj ‘urvas su dviem angom’, savo tematiniu elementu susijęs su fell, su fyell ‘fleita’, pirminė reikšmė ‘tuščiaviduris’.

Šaltinis:

Çabej 1968b, 114