Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
žodis
Straipsnelis:
Ide. kalbų žodžiai, reiškiantys ‘žodis’, dažniausiai susiję su veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘sakyti, kalbėti’ ir pan., pirminė jų reikšmė buvo ‘tai, kas pasakyta’. Lie. žodis giminiškas žadėti, žadinti, la. zadināt ‘kreiptis, juokinti, kaltinti’ ir t. t., la. pražastis ‘epitetas’ ir t. t., šakniniai ryšiai neaiškūs.
Šaltinis:
Buck 1949, 1262
Antraštė:
žõdis
Reikšmė:
word, speech, information, language
Straipsnelis:
Lie. žõdis ‘word, speech, information, language’ ir daiktavardinis veiksmažodis žósti (žóstu, žódau) ‘sakyti’– veiksmažodžio žàsti (žandù, žadaũ) ‘kalbėti’ vediniai. Tą patį abliauto laipsnį turi lie. žãdas ‘kalba, balsas, garsas, pažadas; sąmonė’, žadù, žadė́ti, pra-žastis ‘pažiminys, pavadinimas’. Vienintelis išlikęs jiems giminiškas žodis – la. veiksmažodis zadinât ‘ginčytis, tyliai kalbėti; išjuokti; kaltinti’ (Smoczyński 2007, 791; LEW 2, 1283f., 121f.; ME 4, 679). Netiesiogiai bendrašakniais greičiausiai laikytini gr. γηθέω, dorėnų γᾱθέω ‘džiaugtis, būti patenkintam’, toch. AB kātk- ‘t. p.’ ir kt. (Adams 1999, 150, 138; Carling 2009, 109, 111) < *g̑ə̯₂dʰ-sk̑. Baltų, graikų, tocharų formos kilusios iš *g̑ə̯H₂dʰ-: *g̑ə̯₂dʰ- (plg. LIV 184; Adams 1999, loc. cit.). Semantinis skirtumas turi analogijų, pvz., plg. vedų nándati ‘džiaugiasi, džiugina, yra patenkintas, laimingas’ ir vedų nádati ‘garsai, griausmai, kauksmai, verksmai’ ir pan., žr. Buck 1949, 1103f.; Charpentier 1916, 229–231).
Šaltinis:
Blažek 2010d, 306

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas