Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žuvis, duostyti, šliurė, skalnus, drumstas, nebylys, pumpurys, žaiginys, išgirsti, vilkė, dvasėti, šlapdrankis, bauba, pludungė, pavidulys, jūs, pa-, remti, kramsnoti, bukšis, karsa, baislus, kokis, koks, koki, kokia, tirpti, srutos, gūdus, toks pats, klaukti, loti, makštìs, kazimelka, toveris, briauzgiu, džiaustyti, buvinėti, dažkart, gleižus, punia, dirgėlė, rojoti, skerpuivė.

Antraštė:

žuvìs

Straipsnelis:

žr. liežùvis

Šaltinis:

Hilmarsson 1982, 358, 363–364

Antraštė:

žuvi̇̀s

Straipsnelis:

[Pateikiame naujus nostratinių kalbų kamienus, kurių viduryje derinasi du trankieji priebalsiai:] 8. Nostrat. *diTg[u] ‘žuvis’ > ural. *t[o]tka ‘žuvis’, sem.-cham. *dig, *dʌjʌg- ‘t. p.’, ide. *dhghuh ‘t. p.’, [*h žymi neaiškios kokybės laringalas], mong. *diga (< dyga) ‘žuvis’. Ural. *totka ‘žuvis’ reprezentuojama est. tõtkes ‘lynas’, erz. tutka ‘vėgėlė’, mokš. tutka ‘lynas’, mans. tåht ‘t. p.’, vengrų tat-hal ‘t. p.’. Sam.-cham. *dʌjʌg- (t. y. *dig-, *dʌjʌg- ‘žuvis’ reprezentuojama ugarit. dg ‘žuvis’, žydų dā̊g ‘t. p.’. Ide. kalboje šaknis *diTg[u] morfologiškai pertvarkyta: pradinis *di yra reduplikacijos elementas, o šaknis *Tgu (t. y. *dgu), suponuojantis ide. *dhg̑hū, kuris reprezentuojamas gr. ἰχθύς ‘žuvis’, lie. žuvi̇̀s, armėnų jukn ‘žuvis’. Mong. *diga (> *ǯiga ‘žuvis’ reprezentuojama mong. Rašyt. ǯiga-sun ‘žuvis’, mongor. ʒ́iägase ‘t. p.’.

Šaltinis:

Долгопольский 1967 (1969), 303

Antraštė:

žuvi̇̀s

Straipsnelis:

Armėnų jukn, gen. pl. jkanc̣ ‘žuvis’. [Lit.: Hübschmann AG I 471; Walde-Pokorny I 664; Meillet Esquisse² 142; Pokorny 416 t.]. Vakarų ide. žuvies pavadinimas yra lo. piscis, s. isl. iasc, got. fisks […]; s. indų – matsya, slavų – ryba⁶² [⁶² […] Vasmeris, ZslPh XX (1950) 453 […] senojo ide. žodžio ‘žuvis’ tęsėjais laiko gr.-bl. grupę, kur priskirtinas ir armėnų jukn]. Armėnų žodis [318] priskirtinas gr. [ἰχθύς ir jo vediniai] ir bl.: lie. žuvi̇̀s = la. zùvs, zivs ‘Fisch’, pr. (acc. sg.) suckans - žodžių grupei. Akcentuotina, jog žodis daugiausia giminaičių turi bl. kalbose: rytų a. lie. žū́sta, žùvo, žū́ti ‘fischen’, žuklýs [žuklỹs] ‘Fischer’, la. zutis ‘ungurys’, lie. žvýnė ‘Fischsuppe’⁶³ [⁶³ plg. medžiagą Trautmann BSW 373]. Tokio vedinių būrio armėnų ir gr. […] kalboje nėra. Darybos būdo požiūriu armėnų žodis geriausiai dera prie bl. žodžių: guturalinis plėtinys jukn panašus į pr. suckans, su kuriuo siejami ir lie. žuklýs, žukli [319] ‘Fischfang’, žuklauti ‘fischen’, žùkmistras “Fischmeister’, žùksparnis ‘Fischaar’.⁶⁵ [⁶⁵ plg. Fraenkel, Die bl. Sprachen, Heidelberg 1950, 42 nuoroda į Specht, KZ 59 (1932) 221, išn. 2. Čia vėl yra ne kartą aptarta u-kamienio ir guturalinių plėtinių ryšio problema […]. Spechtas nurodo greta stovinčius lo. sub : sucula; plg. išn. 32]. Tai svarbi armėnų-gr.-bl. izoglosa⁶⁷ [⁶⁷ taip pat ir toch. kalba su savo žinomu ‘lašišos žodžiu’ yra vieniša, plg. Windekens Lexique 55: toch. B läks […]].

Šaltinis:

Solta 1960, 317–319

Antraštė:

žuvis

Straipsnelis:

žr. liežuvis

Šaltinis:

Winter 1982, 178–184

Antraštė:

žuvis

Straipsnelis:

Lie. žuvis tolimesni ryšiai ir etimologija neaiškūs.

Šaltinis:

Buck 1949, 184

Antraštė:

žuvis

Straipsnelis:

žr. liežuvis

Šaltinis:

Hilmarsson 1982, 363–364

Antraštė:

žuvi̇̀s

Straipsnelis:

Lie. žuvi̇̀s (< *g̑hðuu̯- buvo priskirta prie ide. *g̑hðū- (ar *g̑hi̯ū-?) ‘žuvis’, kartu su armėnų jukn, gr. ἰχθῦς ‘t. p.’ (< *g̑hðūs-), čia gal ir s. šv. gius, šv. gös ‘starkis’, v. a. dial. Giesen ‘cyprinus cephalus’ ir t. t.

Šaltinis:

Rădulescu 1981, 47–48

Antraštė:

žuvi̇̀s

Straipsnelis:

La. zutis ‘ungurys’ suprantamas kaip zu-tis ir pastarasis siejamas su zivs ar trm. zuvs, lie. žuvi̇̀s; pirminė reikšmė galėtų būti ‘žuvelė’. Dėl šaknies vokalizmo plg. lie. žùkmistas ‘Fischmeister’, pr. suckis ‘žuvis’.

Šaltinis:

Endzelīns DI I, 249

Antraštė:

žuvi̇̀s

Straipsnelis:

Baltiškas pavadinimas siejamas su gr. ἰ-χθῦς, lie. žuvi̇̀s, la. trm. zuvs ( bendrinės zivs), bet pr. suckis turi priesagą -k-, o la.-lie. -i-.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 220

Antraštė:

žuvi̇̀s

Straipsnelis:

Gr. ἰχθῦς ‘žuvis’ yra šaknies *gi̯hū- vedinys, plg. lie. žuvi̇̀s, -iẽs, gen. pl. žuvų ‘t. p.’. Gr. ἰχθῦς prolytėje šaknis *gi̯hū- pakito į *gh-j-ū- (su spirantiniu đ) ir pagaliau į ἰχθ- su anlaute perstatytu j atitinkamai i̯ > ἰ-.

Šaltinis:

Otrębski 1971a

Antraštė:

žuvi̇̀s

Straipsnelis:

Gr. ἰχθῦς, -ύος masc. […] ‘žuvis’ […]. Šitoks žuvies pavadinimas, išskyrus graikus, yra armėnų ir lie. kalbose: armėnų ju-kn (su tuo pačiu pailginimu kaip ir žodyje mu-kn greta μῦς), lie. žuvi̇̀s, gen. pl. žuv-ų, la. zuvs. Gr. iota yra protezė kaip ir žodyje ἰκτῖνος (Lejune, Phonétique 182, Schwyzer, Gr. Gr. 1, 143); sprogstamoji grupė χθ- reprezentuoja ide. *gzh- (Lejeune, ibid. 31–33, ir pagaliau Merlingen, Gedenkschr. Kretschmer 2, 49–61), bet armėnų ir baltų formos remaisi *ghū-. Kai dėl ilgos ipsilon kiekybės, tai ji buvo aiškinama kaip ide. vienskiemenio pailginimas. Žr. Pokorny 416.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 474

Antraštė:

žuvi̇̀s

Straipsnelis:

[Rec.: Ponto-Baltica, I, 1981] Iš perspektyvesnių Radulescu gretinimų [dakų-rumunų ir baltų kalbų] būtų galima paminėti (kai kurie jų pateikti ir kitų kalbininkų): dakų-rumunų juvéte ‘(smulki) žuvis’: lie. žuvi̇̀s, la. zivs (dial. zuvs)…

Šaltinis:

Stundžia 1985, 92–93

Antraštė:

žuvi̇̀s

Straipsnelis:

Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su veliariniu uždarumos priebalsiu *g ne žodžio pradžioje tarp balsių:] 6. 22. alt. *dyga- arba *tyga- ‘žuvis’ (mong. ǯigasun, mongor. ʒ́iägase̮ ~ ide. *g̑hdhū (su metateze) ‘žuvis’ (gr. ἰχθῦς, lie. žuvi̇̀s, Pok. 416–417) ~ sem.-chamitų *dg ‘žuvis’ (s. žydų dāγ, ugarit. dg, bilin zegā.

Šaltinis:

Иллич-Свитыч 1966 (1968)б 334

Antraštė:

žuvìs

Straipsnelis:

Jotvingių żuwo ‘žuvis’, plg. lie. žuvìs, la. zivs, pr. suckis.

Šaltinis:

Zinkevičius 1985b, 82

Antraštė:

žuvìs

Straipsnelis:

žr. sūsu

Šaltinis:

Smoczyński 2001, 157

Antraštė:

žuvìs

Straipsnelis:

[Aptariami prūsų kalbos žuvų pavadinimai]. Pr. suckis ‘Vyʃch’ (E 560) ‘Fisch, fish, Piscis’ < *zukⁱs < *zukas <*zuv(i)kas (M iv, 167) arba *zúv-ukas (Smoczyński 1989, 40) arba *zuu̯kis < *zuvukis, plg. lie. dem. žuvùkė & žuvìkė ‘little fish’ (Smoczyński 2003, 107)= ‘Fisch’ (M IV, 167; T 441). Bl.: lie. žuvìs = gr. ἰχϑύς, lie. žvejỹs ‘fisher’, žvýnė, -as ‘Fischschuppe’ (la. zviņi) <*žuvyn˚, plg. žuvìnis ‘of fish’ (Smoczyński 2001, 113–14 rekonstruoja pirminį nom. *žūs, *žuv˚), po to greičiausiai prūsiškos kilmės žukmistras ‘Fischmeister’, žuksparnis ‘Fischaar’ (Smoczyński 2003, 107 kildina juos iš žuklys ‘fisher’, nors jie labiau laikytini žū́stu, žū́ti ‘fischen, Fische lange’ vediniais (F 1322). La. zivs, plg. lie. trm. (Zietela) živė̃, živìs, trm. zuvs ‘fish’, plg. zutis ‘eel’ (F 1323) < *zuv-itis (Smoczyński 1989, 40) ir kt. vediniai; jotv. żuwo = le. dgs. ‘ryby’ (Zinkevičius 1984, 21: *zi̯u˚. Sl. *zъveno (kilęs iš hipotetinio *zъv-enъ ‘of fish’) > le. (d)zwonko ‘a piece of fish’, r. zvenó ‘t. p.’ ir kt. (Smoczyński 2001, 114 ir 2003, 106–108 rekonstruoja *zy < *zūs). Kitų kalbų žuvies pavadinimai kildinami iš ide. *dʰég̑ʰū-.

Šaltinis:

Blažek, Čeladín, Běťákova 2004, 119