Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: žvangėti, burbulas, kniaustis, šakarailis, gamula, barsukas, gebenė, sklaidytis, pajodyti, strujus, viršininkas, gija, siaustuvas, laitinti, strekinėti, jauražemis, prakarta, svynas, iškirtūlis, pakorė, uolektis, krupti, raugienė.

Rezultatai

Antraštė:: žvangė́ti
Reikšmė:: tarškėti, žvangėti; žvangant važiuoti
Straipsnelis:: S. sl. zvęšti, zvęgǫ, zvęžeši ‘pasakoti, garsinti’ sietinas su lie. žvangė́ti, žváñga, -ė́jo ‘tarškėti, žvangėti; žvangant važiuoti’. Pagal šaknies vokalizmą artimesnis būtų lie. verb. žvéngti, -ia, -ė ‘tam tikru balsu šaukti (apie arklį)’ = la. zvìegt ‘žvengti’, tačiau brezento forma zvęgǫ suponuoja lie. a kamieną. Todėl turbūt galima rekonstruoti šakninį veiksmažodį *žve/anga, *žve/angti ‘skleisti (sklisti) tam tikrą (šaižų) garsą’, kuris rytų baltų prokalbėje suskilo į šakninį ia kamieno (lie. žvéngti, žvéngia) ir mišriojo tipo (lie. žvangė́ti, žváñga, -ė́jo) veiksmažodžius. Veiksmažodis žvangė́ti turi šakninių giminaičių baltų ir slavų kalbose, tad jį būtų kildinti iš šaknies *g̑ʰu̯en- (su įvairiais apofonijos laipsniais), išplėstos baltų ir slavų plėtikliu *-g- (plg. neišplėstą s. r. zvьnju, zvьnju, zvьněti ‘skambėti’ (< *źvin- < *g̑ʰn̥-)). Tačiau greta turime apofonijos dėsnius pažeidžiantį naują imitatyvą la. zvàdzêt, -u, -ẽju (*źvāg- ‘žvangėti’).
Šaltinis:: Jakulis 2004, 138; 147