Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
žvirblis
.
Rezultatai
Antraštė:
žvi̇̀rblis
Straipsnelis:
Lie.
žvi̇̀rblis
, la.
zvir̃bulis
; s. r.
vorobьjь
, r.
воробей
, gr. ῥόβιλλος ‘toks paukštis’. Baltiškojo pavadinimo žodžio pradžios konsonantizmo pakitimas įvyko veikiausiai jau pačiose baltų kalbose dėl kurio nors kito žodžio įtakos.
Šaltinis:
Sabaliauskas 1966a
, 18
Antraštė:
žvi̇̀rblis
Straipsnelis:
Bl. (lie.
žvirblis
(Passer), la.
zvir̃bulis
ir sl. (s.-kr.
srābȁc
, br. trm.
шво́роб
,
шворобе́й
< ide. *
u̯erb(h)-
‘suktis’) formų anliautinis spirantas – tai ide.
s-
mobile, priskiriamo *
u̯erb(h)-
(Pokorny I: *
su̯erbh-
‘drehen’): prasl. *
sverb-
, *
svorb-
, *
svьrb-
‘knitėti, mausti, kasytis’ < ‘sukti, sukioti’ atspindžiai. Bl. formų ide.
s-
mobile suskardėjo dėl atrakcinio suartėjimo su
z-
,
ž
prasidedančiais žodžiais. (J. Endzelynas manė, kas bl. formos kontaminavo su
-z
,
ž-
prasidedančiais žodžiais [ME IV, 777]).
Šaltinis:
Журавлев 1978 (1980)
, 57–58
Antraštė:
žvi̇̀rblis
Straipsnelis:
Bl.-sl. žvirblio pavadinimo pradinė forma yra nurodoma kaip *
u̯arbii̯a-
[Trautmann, 1923, 342]. Tačiau lietuvių kalboje rūšis Passer reiškiama žodžiu
žvi̇̀rblis
, o latvių kalboje –
zvir̃bulis
, ir abu pavadinimai žinomi nuo XVI a. I pusės [Būga, I, 204; Kiparsky, 1939, 354]. J. Endzelynas yra pareiškęs prielaidą dėl kamieno
virb-
kontaminacijos su žodžiu, prasidedančiu
z-
(ž-)
: la.
zvīgurs
,
zvipuris
,
žigurs
‘žvirblis’ [Mühlenbach, Endzelin, IV, 777]. Ši versija pagal analogiją taikoma ir lie.
žvi̇̀rblis
. Tačiau lietuvių kalboje, skirtingai nuo latvių, nėra žvirblio pavadinimų sinoniminės eilės su anliautu
ž-
(
žv-
). Dėl to E. Frenkelis teisingai mano, kad „baltų kalbų žodžiuose anliautas
z-
, atitinkamai ir
ž-
, lieka nepaaiškinamas“ [Fraenkel, 1962, 1328] [42]. Slavų kalbose žvirblio pavadinimai turi kitokių darybinių variantų, tarp kurių kaip svarbiausi paprastai nurodomi: *
vorbъljь
(le.
wróbel
), *
vorbьjь
(r.
воробей
), *
vorbьcь
(s.-kr.
vrabac
) [Вопр, ОЛА, 79]. Taigi sl. kalbose žinoma nesufiksinė žvirblio pavadinimo forma: slovk.
vráb
, r.
вороб
, poles.
шво́роб
.
Šaltinis:
Непокупный 1976
, 42–43
Antraštė:
žvi̇̀rblis
Straipsnelis:
Labai gali būti, kad šiai grupei dar pridera lie.
žvi̇̀rblis
, [t. y. lie.
žvirbti
,
žverbėti
,
žvarbus
ir pan. grupei], la.
zvirblis
[…]. Paukštelis veikiau pavadintas pagal įkyroką balsą, rėksmingumą negu judrumą, vikrumą […].
Šaltinis:
Urbutis 1983
, 164
Antraštė:
žvi̇̀rblis
Straipsnelis:
Lie.
žvi̇̀rblis
, la.
zvirbulis
‘t. p.’, le.
wróbel
< *
vorb-(ъ)l’ь
‘t. p.’, sloven.
vrábelj
‘t. p.’ (gen. sg.
vráblja
) < *
vorb(ъ)ljь
[r.
воробей
< *
vorbьjь
‘t. p.’]. Visuose šiuose žodžiuose singuliatyvinė priesaga su priebalsiu
-l-
. Slaviškuose žodžiuose yra priesaga *
-(ъ)l-
, kuri atitinka baltų
-ulis
.
Šaltinis:
Отрембский
1968, 136
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas