Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
žydė́ti
Straipsnelis:
Germ. kei-na- ‘aufspringen, (su)dygti, keimen’ (go. keinan ‘keimen’, s. ang. cīnan ‘išsiskleisti, atsiverti, aufbrechen, sutrūkinėti, suskeldėti, rissing werden’, ang.-s. ang. kīnan ‘keimen’) [290] savo ryškiau pasikeitusia reikšme (nors reikšmė ‘sudygti, keimen’ nesunkiai gali būti kildinama iš ‘sutrūkinėti, aufspringen’, tačiau išlieka įvairių neaiškumų; kad etimologija remiasi tik pakitusia reikšme [fortentwickelten Bedeutung], tai šis gretinimas nėra ganėtinai patikimas] gali būti lyginama su la. zeju(os), ziet(ies) ‘pražysti, hervorblühen, pasirodyti’ (iš ‘išsiveržti, staiga pasirodyti?), plg. ME IV 744. Germ. lytyse slypinti šaknis yra išplečiama (bl. kalbose formantu) dažniausiai eina d-): lie. žydė́ti ‘būti su žiedais, blühen’, pražýstu, -žýsti ‘apsikrauti žiedais, erblühen’. Galbūt l- vediniu (*g̑i-lo-) laikytina armėnų cił ‘daigas, diegas, ūglys’.
Šaltinis:
Seebold 1970, 290–291
Antraštė:
žydė́ti
Straipsnelis:
[Neaišku, ar veiksmažodžiai su antriniu kamienu *-- turėjo šaknies abliautą baltų-slavų kalbose:] La. ziêdêt : lie. žydė́ti, -i ‘bloom’. Lie. žydė́ti vokalizmas galėjo būti perimtas iš inchoatyvo sta-prezenso (pra-)žýsti, ‑sta, ‑do ‘begin to bloom’.
Šaltinis:
Villanueva Svensson 2008b, 191

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas