Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žydėti.

Antraštė:

žydė́ti

Straipsnelis:

Germ. kei-na- ‘aufspringen, (su)dygti, keimen’ (go. keinan ‘keimen’, s. ang. cīnan ‘išsiskleisti, atsiverti, aufbrechen, sutrūkinėti, suskeldėti, rissing werden’, ang.-s. ang. kīnan ‘keimen’) [290] savo ryškiau pasikeitusia reikšme (nors reikšmė ‘sudygti, keimen’ nesunkiai gali būti kildinama iš ‘sutrūkinėti, aufspringen’, tačiau išlieka įvairių neaiškumų; kad etimologija remiasi tik pakitusia reikšme [fortentwickelten Bedeutung], tai šis gretinimas nėra ganėtinai patikimas] gali būti lyginama su la. zeju(os), ziet(ies) ‘pražysti, hervorblühen, pasirodyti’ (iš ‘išsiveržti, staiga pasirodyti?), plg. ME IV 744. Germ. lytyse slypinti šaknis yra išplečiama (bl. kalbose formantu) dažniausiai eina d-): lie. žydė́ti ‘būti su žiedais, blühen’, pražýstu, -žýsti ‘apsikrauti žiedais, erblühen’. Galbūt l- vediniu (*g̑i-lo-) laikytina armėnų cił ‘daigas, diegas, ūglys’.

Šaltinis:

Seebold 1970, 290–291

Antraštė:

žydė́ti

Straipsnelis:

[Neaišku, ar veiksmažodžiai su antriniu kamienu *-ē- turėjo šaknies abliautą baltų-slavų kalbose:] La. ziêdêt : lie. žydė́ti, -i ‘bloom’. Lie. žydė́ti vokalizmas galėjo būti perimtas iš inchoatyvo sta-prezenso (pra-)žýsti, ‑sta, ‑do ‘begin to bloom’.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2008b, 191