Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
Kaũnas
Straipsnelis:
Skyrium minėtinas atvejis *kuna- II ‘stulpas, kaladė, grandinės’ ir pan., apeliatyvas, t. y. substantyvizacija seno, neišlaikyto būtojo laiko neveikiamojo dalyvio *kunъ < ide. *kou̯no- ‘įkaltas, įvarytas (t. y. lie. kuolas)’ iš *kovati – apeliatyvas, leidžiantis suprasti indoeuropiečių toponimus, tokius miestų pavadinimus kaip „aptvertų statinių tvora (‘огроженных частоколом’)“ – lie. Kaũnas, taip pat Καῦνος Karijoje ir Kretoje, greta minėtų toponimų atitinkamose kalbose (bent jau lietuvių) neišliko dalyvių su -n-.
Šaltinis:
Трубачев 1985 (1988), 4

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas