Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
Lietuvà
Straipsnelis:
leit- ‘giliai esanti žemė, pajūris’ : lo. lītus ‘pakrantė, pajūris’, su kuriuo (kaip abejotini) siejami: gal. Letavia ‘pajūris’, PN Litaviecus (s. kimrų Letewic) ‘e terra litoriali oriundus’, kimr. Llydaw ‘Bretagne’ (s. kimr. Litau gl. ‘Latio’), air. Letha ‘Aremorica’ (taip pat ‘Latium’ […]), Walde Pokorny II, 392, Walde Hofmann I, 815 (nėra Pokorny IEW); prie šių (Walde Hofmann, Pokorny IEW 665: „galbūt“) lie. Lietuvà, la. Líetava ‘Litauen’, lie. Lietùvis, la. Leĩtis ‘Litauen’ [61]: šiaip ar taip iš ide. lē̆i- ‘ieti, tekėti, lašėti’ kaip ‘pakrantė, pajūris’ (Pokorny IEW), ‘upės baseinas (Stromgebiet)’ (Fraenkel LEW) išvestas. Šis lē̆i- ‘tekėti’, nors, tiesa, irgi priklauso mūsų […] žodžių šeimai, bet siauresnė reikšmė ‘pakrantė kaip giliau esanti žemė’ yra artimesnė. [62]
Šaltinis:
Merlingen 1978, 61–62

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas