Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: Veprys, gurti, vėdys, smagaulė, kodylas, linksniavimas, Ašvija, įsibadyti, kubarka, rūkti, šliurpė, Kirkšnovė, šakaliai, švašva, vara, liepsna, nei, pro, skurdus, žeberklas, atsainus, pylė, gaurai, lįsti, šermoti, prieminia, paliepė, klepus, gaudinti, būj, žeblioti, šmėkla, prymenė, kardintis, skalūnas, gludė, žiuriutės, gūbrys.

Rezultatai

Antraštė:: Veprỹs
Reikšmė:: (ežeras)
Straipsnelis:: Sl. *borv- (plg. r. borov ‘iškastruotas paršas’, le. dial. browek ‘atšertas paršas’, č. brav ‘smulkus galvijas’, bulg. brava ‘smulkus galvijas’) ir germ. *baru- (plg. s. ang. bearg, ang. barrow, s. v. a. baruc, n. v. a. dial. Barch ‘iškastruotas paršas’) galima nuvokti kaip variantas artimo savo reikšme germ. *ebura- m. ‘šernas’, s. ang. eojor ‘šernas’, (s. v. a. ebur, n. v. a. Eber). Žodžio *ebura- u žodžiuose sl. borv- ir germ. baru- atlieka priesagos funkcijas. [219] Visi pateikti pavyzdžiai, turintys reikšmę ‘iškastruotas paršas, šernas’, turi skardųjį b(h)-. Tačiau jau iš pat pradžių buvo galima tikėtis kitos analogijos: kad šis žodis gali būti ir su dusliuoju p-. Toks žodis aš randu baltų-slavų kalboje: *vepr-(i)jo ‘šernas’, s. sl. veprь, le. wieprz ir t. t.; lie. Veprỹs, ežeras Antaliepties apylinkėse, la. vepris ‘šernas’, pr. Veppren (vietovardis). Mano manymu, kaip tik šis žodis turi duslųjį p vietoj skardžiojo b(h) (germ. *ebura-). Kitas skirtumas yra tas, kad yra skirtinga u̯ resp. u padėtis. Į germ. *ebura- ir sl.-bl. *vepr- panašumą kalbininkai nekreipė dėmesio, buvo pasitenkinama konstatavimu, kad jie yra rimažodis (Reimworte). Sl.-bl. *vepr-(i)jo giminystė su lo. aper, aprī m. ‘šernas’ pripažįstama visų kalbininkų; sl.-bl. varianto v traktuojamas kaip fakultatyvinis garsas. [220] Pakankamas kiekis individualizuotų k- resp. k̑- morfemų leidžia teigti, kad idg. *poȓ- yra išlaikyti lie. par̃šas m. ir le. prosię n. ‘paršelis’, s. ang. fearh m. n. ‘paršelis’, lo. porcus m. ‘romi (prijaukinta) kiaulė’. Skiemuo *por- nuo žodžio *por-ko atrodo tapatus morfemai *apro- nuo žodžių lo. aper kaip ir lie. *(v)epr- nuo s. sl. veprь ir lie. Veprỹs. Žodžio pradžios balsiai (a, o, e) gali būti ir žodžio viduryje.
Šaltinis:: Otrębski 1967d, 218–220

Antraštė:: Veprỹs
Reikšmė:: (ežeras)
Straipsnelis:: Aptariama bl.-sl. izoglosos *u̯epri̯o- ‘boar’ (lie. kuilys) etimologija, pradinio *u̯- kilmė. Ji išlikusi tik baltų apeliatyve: la. vepris ‘kastrierter Eber, Borg’ jo deminutyvinėse formose (ME 4, 538; Karulis 2, 507) bei toponimuose Vepri, Vepris ir kt. (Vanagas 1981, 372). Bet lie. miestelio Vẽpriai, ežero Veprỹs pavadinimas ir kt. toponimai nurodo anksčiau egzistavus nepaliudytą lie. atitikmenį +vepris arba +veprys (Vanagas 1981, 372). Tą patį rodo ir pr. vietovardžiai (~1400 m.) Weppren (1419, 1436–37), Wepers, (~1790, 1893), Weepers, (1882, 1941, 1951, 1982) Wieprz (Gerullis 1922, 199; Przybytek 1993, 327). Plg. greičiausiai bendrakilmius Vepreja, Veprenka (žr. Toporov, Trubačev 1962, 179, 181; Udolph 1990, 296–300). Šie tikriniai daiktavardžiai paneigia hipotezę, kad la. vepris – skolinys iš slavų (žr. Pedersen 1905, 311). Vadinasi, būta baltiško etimono (Būga RR 2, 684–49). Jo atitikmuo *vȅprь randamas beveik visose slavų kalbose. Pietų: s. sl. veprь ‘ὗς, aper’, tai yra ‘boar’, bulg. vépăr ‘boar’, mak. vepar ‘boar, wild boar’, sr.-kr. vȅpar ‘wild boar’, išskyrus slov. vệpər, adaptuotą iš kitų sl. kalbų. Vakarų: slovk. vepor, veper ‘pig, wild pig’, č. vepř ‘male swine’, aukšt. sorbų wjapŕ (Schuster-Šewc 3, 1606: Wörterbuchwort), žem. sorbų (w)japś ‘junger Eber’, polabų vipěr ‘pig, boar, castratet boar’, kaš. v̕epř, s. le. wieprz ‘wild boar’, le. wieprz ‘castrated boar’. Rytų: br. vepér, ukr. véper, s. r. veprь, dažnai dikii veprь, r. vepŕ ‘wild boar’ (Boryś 2005, 694; Derksen 2008, 515; Połański 1993, 988; Sadnik, Aizetmüller 1955, 150, 328; Snoj 2003, 813; Trubačev 1960, 66; ZVSZ, 398; Orel 2007, 183); r. > suom. viepra ‘wild boar’ (SKES 6, 1724). Esamos etimologijos: 2.1. Berneker (1898, 284), remdamasis vedų vápati ‘strews, bestrews, scatters (seed), sows’, rekonstravo pirminę semantiką *‘der Befruchter’, taip pat ‘throws, procreates, begets; heaps up, dams up’. Plg. s. av. vīuuāpat ‘streut auseinander, plündert, verheert’, n. av. vafra ‘snow’, sanskrito vapra- ‘mound, hillock, river-bank, rampart, earthwork, mud wall; sown field’, ‘dust’, vid. persų wafr, persų barf ‘t. p.’ ir kt. (EWAI 2, 504). Jie artimi bl-sl. formoms, tačiau per daug nutolę semantiškai. 2.2. Brandt (1891, 213), Zubatý (1894, 414) bl.-sl. ‘boar’ reikšmės izoglosą siejo su lo. vepris, dgs. veprēs ‘thorn-, brier, bramble-bush’ (‘bristled’). Jį laikė semantinės raidos ‘bristle’ → ‘wild boar’ atveju. Tačiau esama ir priešingos raidos: ‘boar’→ ‘bush’, plg. gr. ὑó-σερις ‘kind of endive’, lie. ‘swine’s chicory’, s. v. a. ebur-wurz ‘thistle’, lie. ‘boar’s root’ ir kt., taip vadinamus dėl mažų šerių. Tuomet lo. vepris reikštų *‘boar’s [bush]’ ir patvirtintų pirminį *u̯-. 2.2.1. Śmieszek (1909, 404) taip pat siejo su lo. vepris ‘thorn-bush’, kilusiu iš reikšmės ‘that with penetraiting penis’. Tačiau tokia semantika abejotina. 2.3. Palander (1899, 152), Pedersen (1905, 311) bl.-sl. izoglosą siejo su italikų ir vok. reikšme ‘wild boar’, žr. Buck 1949, 162–63, §§3.32.1., 3.33.; Pokorny 1959, 323; EIEC, 425. 2.3.1. Italikų *apro- & *aprōno-: lo. aper ‘wild boar’ < *apros, aprugnus ‘of the wild boar’, galbūt gretintinas su caprigenus ‘caprine’, umbrų acc. sg. abrunu ‘boar (for sacrifice)’ < *aprōnom. Schrijver (1991, 29–30, 421–22, 487) italikų *a- aiškina kaip pradinio laringalo **H₁pros vokalizaciją. 2.3.2. Germ. *eburaz: s. v. a. ebur ‘boar’ ir jo dariniai, v. v. a. eber, vok. Eber, s. ang. evur (euer) ir kt. ‘boar’ reikšmės žodžiai. Plg. s. isl. jǫfurr ‘prince, leader’ ir jo vedinius (žr. EWA 2, 941–43; Kluge, Seebold 1999, 203; Palander 1899, 152–53; Schönfeld 1911, 84; de Vries 1962, 294). Segmentas *-ur- nurodo *-r̥-, todėl germ. *eburaz turėtų būti kilęs iš *(H₁)epr̥˚. 2.3.3. Fick (1909, 85) siūlomas glosos kildinimas iš trakų k. ar Blumenthal (1931, 174) – iš ilyrų k. ir ide. **H₃i̯ebʰ- ‘futuere’ (LIV, 309) abejotinas. 2.3.4. Meillet (1925, 9) nurodo ajolų ἔπεροι ‘ram’, susijusį su gr. εἶρος n. ‘wool’ < *ϝέρϝος. 2.3.5. Ernout ir Meillet (EM, 56) nurodo gr. κάπρος ‘boar’, pradinį veliarinį aiškindamas kaip une particule préposé. Labiau įtikina, kad tai – sandhi segmentavimas *sūka + [e]pros ‘swine-boar’ > *sū + kapros. Taip pat galimas gr. κάπρος lyginimas su lo. caper ‘he-goat’, s. isl. hafr ‘t. p.’. 3.1. Pedersen (1905, 311) la. vepris laiko slavišku skoliniu, o pradinį *v- aiškina kaip protezę. 3.2. Kent (1926, 185) siūlymas bl.-sl. *v- (*u̯epri̯o-) laikyti *epr˚ ir *u̯ers˚ ‘male animal’ kontaminacija, abejotinas. Labiau tikėtina, kad tai disimiliacijos paveiktas *u̯r + epr˚ arba *u̯er + pr˚ tipo dūrinys. Arba – *u̯orp(V) + epr˚ tipo dūrinys, sutrumpėjęs dėl haplologijos. 3.3. Gamkrelidze & Ivanov (1984, 515) greta bl.-sl. *u̯epri̯o- nurodė vápati ‘strews, bestrews, scatters, sows’; ‘throws, procreates, begets; heaps up, dams up’. S. i. vapra- ‘mound, rampart; sown field’ kildina iš *q[ʰ]u̯ep[ʰ]-. Plg. várpa. 4. Bl.-sl. *u̯- išties galėtų būti prefiksas *au̯(ē̆)- : *u̯(ē̆)- ‘out, away, off’ (Pokorny 1959, 72–73; plg. Blažek 2009, 27–28). Abejonių kelia reikšmė – sintagma turėtų reikšti ‘boar of outside’ (‘wild boar’) arba ‘boar without testicles’ (‘castrated boar’). Be to, daugiau nėra analogiškų atvejų, kurie patvirtintų šią hipotezę. Labiausiai tikėtina, kad būta dūrinio, kilusio iš zoonimo *sū- ‘swine’ (nom. sg. *suH-s) &*epri̯o- ‘boar (belonging to)’ > *s(u)u̯epri̯o-, reanalizuoto į *s(u) &*u̯epri̯o-, tai yra *suH˚ + **H₁epri̯o- ‘kiaulė’ + ‘kuilys (priklausantis kuiliui’ (plg. GEL, 743, 1646; Beekes 1995, 175).
Šaltinis:: Blažek 2010c, 85–91