Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ãšakos
Reikšmė:
grūdo lūkštai, kiautai, kevalai
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. ашакі ‘miežių kiautai (išsilukštenę, grūdžiant piestoje)’ < lie. ãšakos ‘grūdo lūkštai, kiautai, kevalai’ Veržbovskis disert. rankr. 797. Veikiausiai ir br. trm. шакíны ‘grūdų (pvz., grikių) lukštai’ (Nosovičius СБН 704), шако́лiна (шако́лінка) ‘aštrus lukštas, ypač grikių, miežių ir pan., ašaka’, ar шако́ліны ‘nuoskardos, stambios sėlenos (kruopas darant)’ ir kt., r. trm. шакала́, шако́лина (шаколины́) ‘grikių lukštas, kiautas’ Dalis ТС IV 619 (-ол- su variantais gal čia iš deminutyvinės priesagos -ėl(ė) ||-el(ė), plg. rytų aukštaičių ašakæla, ašakėlė). Fasmeris REW III 366 minėtus rusų kalbos žodžius kildina iš lie. šakaliaĩ ‘pagaliai, stambesnės kurui sukapotos šakos; skalos’, bet tai labai abejotina semantiškai.
Šaltinis:
Urbutis 1969a, 49

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas