Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
aštras
Reikšmė:
gerai pjaunantis ar smingantis
Straipsnelis:
žr. ašara
Šaltinis:
Lehmann 1986, 483–486
Antraštė:
aštras
Straipsnelis:
žr. ašara
Šaltinis:
Lehmann 1986, 483–486
Antraštė:
ãštras
Reikšmė:
aštrus
Straipsnelis:
Afiksą *-u- su kai kuriomis priesagomis (ypač su *-ro- galėjo sieti ir labai seni ryšiai, susiję su heteroklitiniu linksniavimu, plg., lie. ãštras (la. asrs, sl. *ostrъ, gr. ἄκρος, lo. acer ‘aštrus’: *ak̑- ‘durti, badyti’; dėl darybos žr. Skardžius 1943, 299; Mažiulis 1959, 178; PKEŽ I 64) ir het. aku- ‘aštrus akmuo’ (dėl tokios kaitos žr. Bloomfield 1925; Specht 1938; Ross 1953; Ivanov 1965, 43tt.; Frenkelis 1969, 49; Bader 1975a.).
Šaltinis:
Ambrazas 2006, 24
Antraštė:
ãštras
Reikšmė:
aštrus
Straipsnelis:
Veiksmažodiniai būdvardžiai lietuvių kalboje paprastai žymi ypatybes, kylančias iš veiksmo (resp. būsenos) ar jo rezultato (resp. objekto), ir dažniausiai daromi su darybos galūne -us (-i). Panašias darybos funkcijas nuo ide. prokalbės laikų turi ir lietuvių kalboje retesnės priesagos *-no-, *-lo-, *-ro-, *-to- (Brugmann 1906, 255tt., 348tt., 361tt., 39tt.), plg. tokius senus vedinius kaip lie. aš-t-ras ‘aštrus’ (ir sl. *ostrъ, la. asrs, gr. ἄκρος, lo. acer: *ak- ‘durti, badyti’, dėl darybos žr. Skardžius 1943, 299; Mažiulis 1959, 178; PKEŽ I, 64), lie. pìl-nas (ir la. pil̃ns, pr. pilnan ‘pilną’ (gantze) III 69₁₆, sl. *pьlnъ / pъlnъ, germ. *fulna-, s. air. lán, s. i. pūrṇá-, av. pərəna-), lie. stã-tas ‘status’ (ir lo. status, gr. στατóς, s. i. sthitá-, žr. Otkupščikov 2001, 191; Smoczyński 2001, 207, 477), lie. tū́-las (ir pr. tūlan ‘daug’ (viel) III 55₈₋₉, iš dalies sl. *tylъ ‘pasturgalis, užpakalis’, vok. a. dial. (bavarų) dollfuss ‘stora, ištinusi koja’, gr. τύλη, τΰλη ‘nuospauda, pūslė; gumbas; apmušalas; pagalvė’, τύλος ‘pūslė; gumbas; kupra’ : *tū̆- ‘pūstis’, žr. Fraenkel LEW 1136–1137 ir lit.; PKEŽ IV, 203; Rosinas 2001, 12tt.). Tarp kai kurių minėtų darybos afiksų būta labai senoviškų kaitų, galbūt susijusių su heteroklitiniu linksniavimu (plg. Benveniste 1935; Specht 1944; Ivanov 1965, 43tt.; Bader 1975a; 1975b). Jų randama ir baltų kalbose. Antai taip aiškinamas s. lie. budras, (-a), lie. budrùs (), turinčio atitikmenų slavų (*bъdrъ), iranėnų kalbose (av. zaēni-buδra- ‘stropiai budintis, saugantis’, žr. Brugmann 1906, 348; Trautmann 1923, 33; Skardžius 1943, 300; ĖSRJa I 184; Mažiulis 1959, 178), santykis su lie. budnùs () ‘budrus’ (Otkupščikov 2001, 177). Be to, kai kurie šios kategorijos darybos tipai buvo tiesiog sinonimiški. Pavyzdžiui, kadaise semantiniu požiūriu labai artimos buvo priesagos *-no- ir *-to-, plg. lie. báltas () ir bálnas () ‘baltas’ (Skardžius 1943, 216; Otkupščikov 1967, 17tt.).
Šaltinis:
Ambrazas 2005, 5–6

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas