Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: ašva, kurpė, ilsėti, spėka, rėtis, rumžlė, mėtas, pragydrūlė, tagatės, gynėti, liulė.

Rezultatai

Antraštė:: ašvà
Reikšmė:: kumelė
Straipsnelis:: Tik vėlesniu, bet vis dar bendraindoeuropietišku laikotarpiu galėjo prisidėti femininum kaip trečioji giminė ir opozicija vyriškajai giminei. Iš čia – visuotinai pripažįstama pirmykštė žinomo f. ā-formanto funkcija o-kamienų atvejais: jei tik ide. ékwā ‘kumelė’ galima rekonstruoti, plg. s. i. áśvā ‘t. p.’ (pl. Rigvedoje), lo. equa ir lie. ašvà ‘t. p.’ pirmine reikšme laikytina ne ‘(pavienė) kumelė’, bet ‘žirgynas (bendrai paėmus)’. [Naujesnioji literatūra – Szemerényi, Einführung in die vergleichende Sprachwissenschaft, 1980, 172; plg. ir jo Sg. des Prädikats in gr. τὰ ζῲα τρέχει, žr. Kuryłowicz, The Inflectional Categories of Indo-European, 1964, 205 tt. – Dar žr. Lommel H., Studien über idg. Femininbildungen, Göttingen, 1912, 6–30.]
Šaltinis:

Antraštė:: ašva
Reikšmė:: kumelė, veislinė kumelė
Straipsnelis:: [Analizuojamos lie.-pr. kalbų leksikos izoglosos, t. y. žodžiai, kurių nėra latvių kalboje.] Lie. ašva (nevartojamas) ‘kumelė, veislinė kumelė’, ešva (Bretkūnas) ‘kumelė’ – pr. aswinan ‘kumelės pienas’. […] Kalbama apie ide. arklio pavadinimą (skr. açvaḥ, gr. ἵππος [147], lo. equus etc.), kuris baltų areale nyksta. Lietuvių kalboje iš tiesų ašva, kurio vyriškos giminės forma niekada nėra paliudyta, daugiau nebevartojama. […] [148] […] Latvių *eku̯o- yra išnykęs, išskyrus toponimus kaip Asva.
Šaltinis:: Ademollo Gagliano 1991, 147–149

Antraštė:: ašvà
Reikšmė:: kumelė
Straipsnelis:: Paplitęs teiginys, kad la. kalba nepažįsta žodžio, giminiško lo. equus m., equa f., s. i. áśvaḥ m., áśvā f., lie. ašvà ir reiškiančio ‘kumelė, Pferd’ yra neteisingas. G. Elgeris (G. Elger, Dictionarium polono-latino-lottavicum, 1683) mini la. dial. ôssa [osa] ‘equa (le. klacza)’ [19] < *asa (la. a. o < a bei la. kalbos žodžių paskutinis skiemuo *-su̯a > -sa; taigi *ašu̯ā > *asu̯a > *asa), plg. gausius vietų vardus Asāni, Asūne [ir kt.]. Kad šių dienų la. kalba nepažįsta iš *asu̯a > *asa atsiradusios redukuotos lyties, aiškus dalykas, nes reikia pašalinti homonimą: *asa sutampa su asa ‘aštrus, scharf’.
Šaltinis:: Karulis 1985, 19–20

Antraštė:: ašvà
Reikšmė:: kumelė
Straipsnelis:: Indoeuropietiškasis arklio pavadinimas buvo forma *ekⁱ̯u̯o-. Iš jo kilo *ek̑u̯o- : s. i. áśva-ḥ, s. lie. ašva ‘kumelė’. Graikų kalboje yra dvi lytys : ἵππος m. f. ‘arklys; kumelė’ ir ἴκκος (Etymologicum Magnum, Editio princeps M. Musurus, 1499; T. Gaisford, 1848, 1962², 474, 12), Ἴκκος asmenvardis (Tarento, Epidauro tarme). Žodžio pradžioje buvęs e- dingo […]; toch. B yakwe veikiausiai yra kontaminacinis darinys.
Šaltinis:: Otrębski 1971a, 33

Antraštė:: ašvà
Reikšmė:: kumelė
Straipsnelis:: Senieji ide. arklio pavadinimai galimi atstatyti į prolytę *ek̑u̯o-s : skr. áśvaḥ, av. aspa-, s. pers. asa-, oset. yäfs (su pridėtiniu y-), gr. ἵππος, lo. equus, s. isl. iōr, s. ang. eoh, s. air. ech, ga. epo-, toch. A yuk, toch. B yakwe, lie. ašvà ‘kumelė’ [149–150]. Lie. kalboje iš pradžių vartojama ašvà šalia kumẽlė, vėliau įgauna specialią reikšmę ir pagaliau visai išnyksta. Senuosiuose raštuose vartojama ešvà – tai senesnė forma, bet negalima teigti, kad ešvà – tiesioginis ide. *ek̑u̯a palikimas, mat ši forma gali būti antrinės kilmės (Z. Zinkevičius). [151]
Šaltinis:: Sabaliauskas 1968, 149–151

Antraštė:: ašva
Reikšmė:: kumelė
Straipsnelis:: [Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Arklys. Senas ide. pavadinimas *ek̑ᵘ̯- (lo. equus, s. i. áśvaḥ baltų kalbose jau nevartojamas. Vis dėlto panaši forma žinoma: s. lie. ešva, ašva ‘kumelė’ (= lo. equa, s. i. áśvā), plg. taip pat upės pavadinimą Ašvà (Žemaitijoje). Be to, žemaičių tarmės išlaikė vedinį ašv-íenis ‘darbinis arklys’, o pr. turi asw-ina-n neutr. ‘kumelės pienas’ (vedinys panašus į lo. equīnus ‘arklio, arklinis’) su lie. vandenvardžių paralelėmis: Ašv-ìnė, Ašv-ỹnė.
Šaltinis:: Smoczyński 1982, 226

Antraštė:: ašvà
Reikšmė:: kumelė
Straipsnelis:: Pr. aswinan ‘kumelės pienas’ darybiškai patys artimiausi yra lo. equīnus, umbrų ekvine, s. i. Ašvína-, lie. Ašvìnė, Ašvỹnė, ašvíenis (ašvienỹs), ašvienė. Spėjama ide. forma *ek̑u̯-īn-. Su šiais dariniais dar reikia sieti lie. ašvà, ešva (Bretkūnas), s. i. áśva-, av. aspa-, s. pers. asa-, afg. aspa, s. air. ech ir kt.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 135–138

Antraštė:: ašvà
Straipsnelis:: Tik lietuviai iš centrinių baltų išlaikė apeliatyvą lie. ašvà, plg. s. lie. ešvà (Bretkūnas), ašvienė, ašvíenis. Tačiau senasis arklio pavadinimas yra paliudytas visose trijose baltų kalbose: pr. Asswene (Flussname, 1326), Asswin (Seename, 1469), Eswiten (1353), Asswaylen (1336), lie. Ašvà, Ašvijà, Ašvìnė (LUEV 9), la. Aswa ež., Asvenieks.
Šaltinis:: Eckert 1995, 55

Antraštė:: ešvo
Straipsnelis:: Neįtikimos ar klaidingos K. Liukkoneno siūlomos suomių kalbos baltizmų etimologijos: […] suo. hevonen ‘horse’ < ešvo, po epentezės Baltijos finų šešvo su dėl disimiliacijos išmestu antruoju š; neužsimenama, kad šiuo metu paplitusi ir tokia pati etimologija, tik kildinanti iš germ. *exwō – daug paprastesnis siūlymas, nes reikalauja tik metatezės […].
Šaltinis:: Nilsson 2001, 183

Antraštė:: ašvà
Reikšmė:: Stute
Straipsnelis:: Dažnai gerai dokumentuotose ide. etimologijose būna praleidžiami slavų kalbų pavyzdžiai. Pvz., ide. **H₁eḱwo- > *eḱwo- ‘arklys’: s. i. áśva- [originale: ásva-]; Av. aspa-, s. persų asa-; arm. ēš, gen. išoy ‘asilas’ (Olsen 1999: 20); luvių azzu(wa)-, hier. luvių asuwi-, lykų esbi; mikėn. i-qo, gr. ἵππος; alb. sasë ‘horsetail rush / Equisetum spp.’; venetų acc. sg. ekvon, lo. equus, plg. oskų Epius, Epidius, Epetīnus; s. air. ech, kornų, kimrų ebol ‘kumeliukas’, plg. galų Epona ‘muliōnum dea’ etc. […]; s. ang. eoh, s. isl. iór s. saksų ehu-skalk ‘Pferdeknecht’, go. aíƕa-tundi ‘Dornstrauch’; s. lie. ašvà, ešva ‘Stute’, ašvíenis ‘Hengst’. s. la. ôssa ‘equa’, pr. aswinan ‘Pferdemilch’; toch. A yuk, B yakwe (Pokorny 1959: 301–302; Blažek 1999 [Studia Indogermanica Lodziensia 2]: 21
Šaltinis:: Blažek 2009, 38–39

Antraštė:: ašvà
Reikšmė:: mare
Straipsnelis:: žr. eglė
Šaltinis:: Derksen 2002a, 9–10

Antraštė:: Ašvà
Straipsnelis:: žr. eglė
Šaltinis:: Derksen 2002a, 9–10

Antraštė:: ašvà
Reikšmė:: Stute
Straipsnelis:: [Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Ide. *h₁ék̑u̯-o- ‘Pferd’ (plg. s. i. ášva-, Av. aspa-, s. persų asa- ‘Pferd’, arm. ēs, kilm. išoy ‘Esel’, lie. ašvà, ešvà ‘Stute’ = gr. ἵππος (Mik. i-qo), lo. equus, s. ang. eoh, s. air. ech, toch. A yuk, toch. B yakwe ‘Pferd’) turi analoginę *k̑ iš jo darybinio pamato *h₁ók̑-u- / *h₁ék̑-u- ‘Schnelligkeit’ (su *k̑ iš dat. sg. *h₁ék̑-u̯-ei̯, loc. sg. *h₁ok̑-éu̯(-i)), plg. *h₁o-h₁k̑u- ‘schnell’ (plg. s. i. āšú-, Av. āsu-, gr. ὠκύς).
Šaltinis:: Lipp 2009a, 75–76

Antraštė:: ašvà
Straipsnelis:: [Aptariami prūsų kalbos žodžiai, kuriuose suponuojamas žodžio pradžios balsio iškritimas.] […] pr. sweykis EV 432 ‘Pflugpferd’: su ki < ti iš *asvaitis (: lie. ašvà) […].
Šaltinis:: Smoczyński 1989c, 190