Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: airė, medeine, skypata, kupčius, bangas, ik, laišys, gauti, kreklas, iršas, gavėti, kiekas, skirtis, lėti, pergas, verpilė, speigas.

Antraštė:

airė

Reikšmė:

irklas

Straipsnelis:

Lie. airė ‘irklas’ < la. (aĩre), airis: airē f. aris. žagiel. парусъ (čia aris veikiausiai tėra paprasta klaida vietoj airis, o ne painiojimas su la. tarm. aris ‘kartis, žalga’). Būga yra įspėjęs, kad reikšmė ‘burė’, nurodyta slavų kalbų žodžiais, klaidinga (BgRR II 149; III 332); pridurtina, kad klaida atsirado pavartojus ne vietoje le. germanizmą żagiel, sumaišius jį su platesnės semantikos gretimais le. žeglować (żaglować) ‘laivu (ne vien buriniu!) plauk(io)ti’, żegluga ‘plaukiojimas vandenimis, laivyba, jūrininkystė’, żeglarz ‘jūreivis, jūrininkas’ ir pan., kuriuos Miežinis savo ruožtu ir kitur mėgino gretinti su lie. ir la. irklavimo semantikos žodžiais, plg. yrklavimas – airéšana – żegluga ir kt. (panaši klaida, tik atvirkštinė, yra ir Vaitkevičiūtės Lenkų-lietuvių kalbų žodyne). Per klaidą atsiradusi reikšmė ‘burė’ pasirodė ir kitų raštuose, net neleksikografinio pobūdžio: LKŽ tokia reikšme airė dar cituoja iš J. Balvočiaus-Geručio raštų – kaip toliau bus matyti, Miežinio žodyno leticizmų dažniausio neleksikografinio šaltinio. Būga, savo žodyne aiškindamas tolesnę etimologiją rašė, kad „Miežinio žodis gali būti ir skolinys iš latvių kalbos“ (BgRR III 332); Siesikų aĩrė ‘irklas’ su nusiaĩryti ‘nusiirti’ bei Lėno aĩrytis ‘irtis’ LKŽ Būgai dar nebuvo žinomi, tačiau tie ukmergiškių žodžiai, nors veikiau ir neskolintiniai, būdami geografiškai per toli, neverčia atsisakyti Būgos nuomonės dėl Miežinio žodyno žodžio. Mėginimą Miežinio žodžio gyvavimą pratęsti ir žodynuose rodo netikslumų ir abejonių kupinas straipsnelis J. Šlapelio keturkalbio žodyno pirmajame lanke: áirė Miež. (gáirė?) = bùrė – пáрус (веслó?) – żagiel – Segel.

Šaltinis:

Urbutis 1995b, 19