Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ãkas
Reikšmė:
eketė, plyšys (lede)
Straipsnelis:
Šaltinio vardo pr. Jodisakka (G. Nesselmann, Thesaurus linguae prussicae, 1873, 59 ir G. Gerulis, Die altpreussischen Orstnamen, Berlin, 1922, 51) – akka (– aka) : la. aka, lie. ãkas.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 172
Antraštė:
ãkas
Reikšmė:
eketė, plyšys (lede)
Straipsnelis:
Žodžiuose la. aka ‘šaltinis’, lie. ž. ãkas, lie. Akẽlė (upės pavadinimas) slypi ne akies pavadinimas, o lo. aqua, go. aƕa, s. v. a. aha atitikmuo, randamas ir rusų upės pavadinime Ока. Pažymėtina, kad lie. akìs gali turėti ‘šaltinio’ reikšmę, bet aka, ž.ãkas niekada nevartoti ‘akies’ reikšme. Taigi bl. *aka = lo. aqua.
Šaltinis:
Schmid 1965, 322–325
Antraštė:
ãkas
Straipsnelis:
žr. akìs
Šaltinis:
Schmalstieg 2001a, 19–22
Antraštė:
ãkas
Reikšmė:
ice-hole
Straipsnelis:
Jono Kazlausko RR recenzijoje Schmalstiegas teigia, kad pr. (EV 214) accodis ‘rochloch, hole in the wall for the elimination of smoke’ Kazlauskas sieja su lie. akas ‘ice-hole’, sl. oko ‘eye’. Pasak Kazlausko, pirminis *akas *-s kamienas perėjo į etimologinį *-o kamieną (bent jau vienaskaitoje), tačiau išlaikė neutrum giminę, o slavų kalbose, kitaip nei baltų,, buvo *-o kamienas ir neutrum klasė su nom. sg. fleksija *-o (pvz. město ‘place’). Ru. *-o kamieno formos ok-o, gen. sg. ok-a, dat. sg. ok-u etc. sietinos su lie. ãk-as, gen. sg. *ãk-o, dat. sg. *ãk-ui etc. Ta pati šaknis la. kalboje žinoma kaip etimologinis *-ā kamienas – la. ak-a ‘well’. Schmalstiego nuomone, iš prūsiškoje akas atitikmens buvo pasirašyta deminutyvo forma pr. *akutas, kuri vokiečių raštininkų buvo perteikta kaip accodis (pvz., lie. dial. lang-ùtas < lángas ‘window’, žr. Ambrazas S. 2000, Daiktavardžių darybos raida II: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai, p. 103). Schmalstiegas yra pasiūlęs fonemizaciją /akutis/, nors dabar pirmenybę teiktų /akutas/.
Šaltinis:
Schmalstieg 2002, 114

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas