Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: aklas.

Antraštė:

ãklas

Straipsnelis:

Ide. k. žodžiai, žymintys sąvoką ‘aklas’, retai yra susieti su žodžiais, žyminčiais sąvoką ‘akis’, ‘matyti’, ‘žiūrėti’. Dažniausiai jie gretinami su žodžiais ‘vienaakis’, ‘žvairas’ (giminiškų žodžių grupė: lo. caecus, go. haihs, skr. kekara- ir t.t.. Lie. aklas, la. akls greičiausiai kilo iš pažeistos kūno dalies pavadinimo lie. akis, la. acs.

Šaltinis:

Buck 1949, 322–323

Antraštė:

ãklas

Straipsnelis:

Šis lie. žodis gretinamas su lo. aquilus ‘tamsus’, gr. (tai tikrai gr. žodis?) ἄκαρον · τυφλόν ‘aklas, neregys’. K. Būga (Kalba ir senovė, Kaunas, 1922, RR I 268), o po jo ir Valdė (Walde Pokorny I, 34) lie. ãklas, la. akls sieja su lie. (ap)àkti, akìs. Lie. ãklas remiasi (ap)àkti. Jeigu pamatavimo kryptis būtų priešinga, išvestinis veiksmažodis turėtų prieb. l. Lo. aquilus reikia lyginti su lie. (ap)àkti, o ne su ãklas. Gr. ἄκαρον etimologija neaiški, todėl lie. ãklas reikia aiškinti remiantis baltų kalbų medžiaga. Kad lie. ãklas : (ap)àkti rodo ir la. gurls ‘išvargęs’ : gurt ‘išvargti’ [ir kt. pvz.]. [492]. Sudėtingesnis apàkti yra senesnis nei paprastasis žodis àkti. Tai patvirtina ir forma apjàkti, iš kurios fonetiškai atsirado (ap)jèkti. Lie. apjàkti patvirtina mano nuomonę, kad egzistavęs prabaltų posakis i̯amōi̯ (esti) ka api akī ‘jam ant akies kažkas (apvalkalas) yra (t. y. jis aklas)’. Iš to pirmiausia galėjęs atsirasti dalyvis *api-akens ‘apakęs’. Senesnis api̯-a > ap-a, todėl šalia api-àkti atsiranda ap-akti, remiantis kuriuo pasidarytas *apaklas ‘aklas’ > lie. aklas, la. akls.

Šaltinis:

Endzelīns DI III (1), 492–493