Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: akstis.

Antraštė:

akstìs

Straipsnelis:

žr. akstinas

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 71

Antraštė:

akštìs

Straipsnelis:

žr. akstinas

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 71

Antraštė:

akstìs

Reikšmė:

duriamasis ginklas, iešmas, užaštrinti kuoliukai, lazdelės (lašiniams, dešrai, žuviai kabinti), eilė, noragas, aštrus daiktas, spyglys, žuvies kaulas, geluonis

Straipsnelis:

[Svariai apie artimus bl. ir sl. kalbų santykius kalba išskirtinės (i̯-kam. fiksuojami tik pastarosiose kalbose) izoglosos:] 1. Lie. akstìs, -iẽs bei akštìs, -iẽs f. ‘ietis, iešmas, žuvies ašaka’, la. astigalis (Endzelin, Altpreussische Sprache, Riga, 1944, 60) yra i̯-kamieno. Pastarosios baltų leksemos lygintinos su prasl. i̯-kamieno *ostь f. ‘žeberklas’ bei ‘akuotas, ašaka’ : bulg. osti, s.-kr. ȍsti f. pl.; slov. ọ̑st, -ĩ f.; slovk., č. ost’, -i f.; sorb. a. wósć f; le. dial. ość; r. ost’, -i f.

Šaltinis:

Eckert 1972a, 607

Antraštė:

akstìs

Reikšmė:

duriamasis ginklas, iešmas, užaštrinti kuoliukai, lazdelės (lašiniams, dešrai, žuviai kabinti), eilė, noragas, aštrus daiktas, spyglys, žuvies kaulas, geluonis

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. akstìs = r. ость).

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 342

Antraštė:

akstìs

Reikšmė:

duriamasis ginklas, iešmas, užaštrinti kuoliukai, lazdelės (paprastai lašiniams, dešrai, žuviai kabinti), eilė, noragas, aštrus daiktas, spyglys, žuvies kaulas, geluonis

Straipsnelis:

Manoma, kad lie. akstìs ‘duriamasis ginklas, iešmas, užaštrinti kuoliukai, lazdelės (paprastai lašiniams, dešrai, žuviai kabinti), eilė, noragas, aštrus daiktas, spyglys, žuvies kaulas, geluonis’, akštìs ‘užaštrinti kuoliukai, akuotas, dyglys’, ãkstinas ‘geluonis, dyglys, adata, akuotas, rakštis, skeveldra, žuvies ašaka, nupjautos žolės ar javų stiebai, išdžiūvęs (standus) stiebas, plunksnos šerdis, aštri lazda gyvuliams varyti, iešmas, skiedra’, ãkštinas ‘dyglys, geluonis, adata’ atitinka la. aksts ‘žvalus, smagus, judrus, apsiplunksnavęs, bailus’, akstins ‘dyglys, geluonis’ (taip – ME I, 65). Kadangi la. leksema aksts yra o-kamieno (be to, dėl savo reikšmės), ji nutolsta nuo lie. atitikmenų. La. akts ‘žvalus, smagus, sėkmingas, patikimas’ neatskirtina nuo la. aksts. Manome, kad (dėl reikšmės panašumo) la. aksts, akts sietini su la. agns ‘ugningas, stropus, uolus, energingas’, lie. agnùs ‘judrus, uolus, energingas, gyvybingas, didelis, tvirtas’ [201]. Pastarieji toliau gretintini su lo. agō ‘varau, vedu’, gr. ἄγω ‘vedu’, s. i. ájati ‘veda’, av. azaiti ‘t. p.’ (dėl la. -st- ir -t- plg. lie. svirstìs ir svirtìs). Kadangi lie. akstìs neturi atitikmenų la. kalboje, tai nereiškia, kad lie. lytys negali būti paveldėtos iš senųjų laikų. Anot paplitusios A. Bezzenbergerio (BB XXVII, 173) ir K. Būgos (Būga RR III, 382) etimologijos, lie. lytyse akstìs, akštìs, ãkstinas slypi šaknis *ak-, kurią Būga įžvelgia ir lie. akúotas, la. akuõts, pr. ackons ‘t. p.’. Minėtas jų siūlymas ir dėl formalių priežasčių, ir dėl semantikos gali būti ginčytinas. Niekas mums netrukdo lie. akstìs (ir kt.) prieb. -k- laikyti intarpu. Lie. leksemų su priebalsiu -š- šiandien neišgirsi vartojant, todėl jos yra senesnės nei žodžiai akstìs, ãkstinas, kurie fiksuojami lie. kalbos tarmėse. Anksti įterptas -k- galėjo sąlygoti -s- > -š- [202], plg., atrodo, iš bl. skolintus es. ahingas ‘žeberklas’, suom. ahingas ‘t. p.’, kurie patvirtina vykus minėtą reiškinį. Aišku, kad suom. žodžiai siejasi su sąvokomis, įvardijančiomis žuvies apdirbimą, plg. lie. reikšmes: ‘aštrus kuolelis (žuviai, dešrai kabinti), žuvies ašaka, žuvies peleko kaulas’. Kerotą lie. akstìs, ãkstinas (ir kt.) semantiką aiškintume šitaip: ‘žuvies ašaka’ → ‘kaulas ką nors perdurti’ → ‘į kaulus panašūs, užaštrinti kuoliukai žuvims gaudyti ar joms džiovinti perdūrus’. Rekonstravus pirmykščius *asti-s, *astina-s ir ko gero senesnę reikšmę ‘(nedidelė) žuvies ašaka’ pasakytina, kad lie. akstìs, ãkstinas tikriausiai giminiški su r. ость ‘akuotas, spyglys, dyglys’, le. ość žuvies ašaka, akuotas, žeberklas’, slov. ȏst, sorb. ž. wósć ‘smaigalys, ašmenys, dyglys, žuvies ašaka’, s. i. ásthi ‘kaulas’, av. asti-, ast- ‘t. p.’, alb. asht, ashtë ‘t. p.’, lo. os, ossis, gr. ὀστέον, het. hastāi ‘t. p.’. Pateiktas tapatinimas įmanomas todėl, kad bl. *asti- // *astin- veikiausiai atspindi heterolitinę šio žodžio paradigmą, plg. s. i. ásthi- : gen. sg. astnáḥ. Lie. akstìs, akštìs reprezentuoja šios paradigmos casus-rectus formas, o ãkstinas – oblique [šalutinių] linksnių formas (*astn̥-). Baltų kalbų medžiaga sutvirtina pažiūrą, kad ide. *asti- // *astn- slypi šaknis *ast-, išplėsta formantais -i- // -n- (žr. E. Benveniste, Originines de la formation des noms en indoeuropéen, Paris, 1935, 6t.).

Šaltinis:

Karaliūnas 1974, 201–203

Antraštė:

akstìs

Reikšmė:

duriamasis ginklas, iešmas, užaštrinti kuoliukai, lazdelės (lašiniams, dešrai, žuviai kabinti), eilė, noragas, aštrus daiktas, spyglys, žuvies kaulas, geluonis

Straipsnelis:

žr. káulas

Šaltinis:

Lanszweert 1984, 13–14

Antraštė:

akstìs

Reikšmė:

maža aštri lazdelė

Straipsnelis:

Toch. B. āçce (taip pat āçe ‘galva’ : acc. sg. āç, nom. pl. açci ir aççi, acc. pl. āstäṃ. Jau savo Lexique, 1941, 14tt. šį žodį aš siejau su ide. *ak̑- ‘aštrus’ ir t. t. (H. Pedersen, Tocharisch vom Gesichtspunkt der ide. Sprachvergleichung, Kopenhagen, 1941, 262 rekonstruoja *ak̑ē-s, kur, be abejo, ta pati mintis; tas pats autorius (Sprachgeschichte 1941, 41) šios rekonstrukcijos nemini, tačiau nurodo giminystę su toch. A āk, B āke ‘galas’ ir t.t.). Nuo 1941 metų pasiekta pažanga tocharų žodyno srityje dabar leidžia šį aiškinimą patvirtinti. Ide. *ak̑- (plg. gr. ἀκή ‘smaigalys’, ἄκρος ‘aštrus’, lo. ācer ‘aštrus’, skr. áçri- ‘aštri pusė’ ir t.t.) taip pat reprezentuojamas toch. A āk, B āke ‘galas, smaigalys’, B āk (< A) ‘varpa’, B akwaste ‘aštrus’. Be to, toch. B āk kaip ir A āk, B āke kilo iš ide. *ak̑-os, kurį taip pat randame go. ahs ‘varpa’, lo. acus, -eris ‘javų ar avižų pelai’ ir gr. ἀκοσ-τή ‘miežis’. Pastarojo daryba yra to paties tipo kaip lo. onus-tus, venu-tus ir t.t. (pagaliau žr. Frisk Griechisches etymologisches Wörterbuch I, Heidelberg, 1960, 56tt.), kurie rodo, kad toch. B āçce, acc. pl. āstäm reikia kildinti iš ide. *ak̑-s-t-, vadinasi, su *-es/os- kamieno, išplėsto *-t- nuliniu laipsniu; toch. B āst yra kilęs iš *ākst- (supaprastinimas). Galimas daiktas, kad lie. akstìs ‘maža aštri lazdelė’ ir r. ostь ‘smaigalys’, su kuriais aš jau gretinau (Windekens 1963, 40tt.) toch. B āçce, būtų to paties darybos tipo kaip ir toch. B āst- < *ākst-. […] Vadinasi, reikia suponuoti ide. *ak̑st-en- ir t.t. ‘smaigalys, viršūnė’ > ‘galva’. Kitus toch. B açce aiškinimus reikia atmesti.

Šaltinis:

Windekens 1976, 171

Antraštė:

akštìs

Reikšmė:

užaštrinti kuoliukai, akuotas, dyglys

Straipsnelis:

žr. akstìs

Šaltinis:

Eckert 1972a, 607

Antraštė:

akštìs

Reikšmė:

užaštrinti kuoliukai, akuotas, dyglys

Straipsnelis:

žr. akstis

Šaltinis:

Karaliūnas 1974, 201–203

Antraštė:

akštìs

Reikšmė:

iešmas, ant kurio prieš rūkymą suveriamos žuvys

Straipsnelis:

Oset. wœxst / uxst ‘iešmas šašlykams (fizonœg) kepti’. Atstatytą *waxšti sunku atskirti nuo lie. akštìs ‘iešmas, ant kurio prieš rūkymą suveriamos žuvys’. Pradinis w- arba antrinis (kaip r. острый → вострый), arba kontaminacijos su wīs ‘vytinė’ rezultatas. Taip pat plg. alb. ušt ‘varpa’, r. ость. Bailey (Bulletin of the Scool of Oriental and African Studies 1960, XXIII, 32) įžvelgia žodžiuose wœxst ‘iešmas’ ir wœxsk ‘petys’ vieną ir tą patį kamieną *waxš- su vienijančia reikšme ‘pointed thing’.

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 101

Antraštė:

akstis

Reikšmė:

iešmas; dyglys; žuvies ašaka; stiebas, kotas

Straipsnelis:

žr. kaulas

Šaltinis:

Lanszweert 1984, 13–14

Antraštė:

akštìs

Straipsnelis:

žr. akstis

Šaltinis:

Karaliūnas 1970c, 48

Antraštė:

akstìs

Straipsnelis:

Lie. akstìs, akštìs „duriamas ginklas, iešmas; smailus pagaliukas, kartelė (...)“ = TB āśce „galva“ (< *aḱ-sti-, siejamas su TB āke, TA āk „galas“).

Šaltinis:

Karaliūnas 1970c, 48

Antraštė:

akstìs

Reikšmė:

Räucherspieß

Straipsnelis:

Go. ahs, s. isl. ax, s. ang. ēar, s. saksų ehir, s. v. a. ah, ahar, ehir ‘Ähre’ < germ. *ah-iz/az- < ide. *h₂ék̑-es-, plg. lo. acus, -eris ‘Granne, Spreu’, gr. (kipr.) ἀκοστή ‘Gerste’ (< *‘Grannen habend’) ir taip pat antriniai dariniai gr. ἄχνη ‘Spreu’ (< *ak̑-s-nā-), lie. akstìs ‘Räucherspieß’, s. sl. ostьnъ ‘Stachel, Ansporn’ (< *ak̑-s-tino-), v. kimrų dgs. eithin ‘Stechginster’ (< *ak̑-s-tīno-).

Šaltinis:

Casaretto 2004, 559–560