Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
ãlavas
Straipsnelis:
terminas [lie. želtas, la. zèlts ‘auksinis’] priklauso metalų pavadinimams pagal spalvą, kuriems turbūt dera priskirti ir pr. alwis ‘švinas’, lie. álvas ‘alavas’, la. al̂vs, r. олово, kildinamą iš ‘blizgančios spalvos pavadinimo’ [62 išn.: Топоров П–Я А–D, 81 (ir liter.)]; plg. […] kontrastą su het. danku-li ‘alavas’ šalia dankui ‘tamsus’ […]. Sprendžiant iš to, kad šio ‘alavo’ (prūsų kalboje – ‘švino’; ten nėra seno migracinio anksčiau aptarto pavadinimo) pavadinimas yra neskolintinis, baltų kalbų atstovai senovėje buvo nuošaly nuo „estafetinių“ […] alavo perdavimo kelių, kurie jungė visą Viduržemio jūros arealą nuo senosios Britanijos ir Iberijos vakaruose iki Kaukazo rytuose […]. Baltiškojo alao (švino) pavadinimo susidarymą prūsų kalboje iš spalvos nusakymo būtų galima sugretinti su vario pavadinimu, skirtingu nuo slavų, kuris kilęs iš […] veiksmažodžio šaknies, reiškiančios degimą, įkaitimą.
Šaltinis:
Иванов 1977a, 234
Antraštė:
ãlavas
Straipsnelis:
Pr. alwis ‘švinas’ artimiausias yra lie. álvas (plg. ãlawas – iš sl.; alvìnis), la. al̂vs, al̂va. Darybinė paralelė – r. dial. ловь, kuris gali būti iš prasl. *olvь < *alvi-, f. (šalia bl. *alva- : *alvi-), žr. Torbiörnsson, Die Gemeinslavische Liquidametathese I, Uppsala, 1901, 65 arba iš *оловь (iš олово), žr. Mikkola, Baltisches und Slavisches, Helsingfors, 1903, 40. Plg. taip pat slov. olȏv, ólovo, s.-kr. о̏лово, bulg. олóво, le. ołów, luž. a. wołoj, luž. ž. wółoj, č., slov. olovo, r., ukr. олово, br. вóлово ir t.t. (žr. Arumaa, Urslavische Grammatik I, Heidelberg, 1964, 150–151; Фасмер ЭСРЯ III, 135). Ловь, olȏv, ołów, netgi wóluj tipo formos leidžia teigti, kad jų šaltinis – *ol(o)v-i-.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 81
Antraštė:
ãlavas
Straipsnelis:
S. lie. alvas ‘Zinn’, pr. alvis ‘Blei’, č., r. olovo ‘Zinn’. Aiškus skolinys iš slavų kalbų.
Šaltinis:
Rosinas 1998, 284
Antraštė:
ãlavas
Straipsnelis:
[Variacija tarp *-o- ir *-- kamienų yra dažna slavų ir, ypač rytų baltų, kalbose. Taigi prūsų daiktavardžių giminė ne visada sutampa su giminiškų kalbų gimine.] Pr. alwis E527 ‘bley, lead’ – lie. álvas, ãlavas ‘tin’ yra vyr. gim., bet sl. – bev. gim. (ru. olovo).
Šaltinis:
Schmalstieg 2004, 275
Antraštė:
ãlavas
Straipsnelis:
[Aptariami ide. dariniai su priesaga *-bʰo-. Spalvas reiškiantys būdvardžiai:] *h₂el-bʰo- (? *al-bʰo-) ‘white’: gr. ἀλφός ‘blister’, lo. albus ‘white’, germ. *alba- ‘chalky soil’ (plg. vok. a. Albe(n), danų alver), het. alpaš ‘cloud’ ~ lie. alvas ‘tin’ [sic; turėtų būti ãlavas – MVS], s. v. a. alunt ‘roach (Rutilis rutilis)’, alant ‘elecampane (Inula helenium)’. [Išn. 6: jei Kallio ir Koivulehto yra teisūs, ir suom. kalvas, kalpea ‘pale’, kalja ‘light beer’, šiaur. samių guolbba, guolban- ‘moor; stoneless sand layer’ (< prasamių *kalpen-) yra šiaur. ide. skoliniai, tai ide. šaknį reikia rekonstruoti kaip *h₂el-, o ne *al-. Tokiu atveju het. alpaš nėra susijęs].
Šaltinis:
Hyllested 2009, 203

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas