Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: alkas (alka).

Antraštė:

al̃kas (alkà)

Reikšmė:

(šventa) giraitė; vieta ant kalno, kur būdavo deginamos aukos; stabas

Straipsnelis:

Al̃kas : alkà ‘(šventa) giraitė; vieta ant kalno, kur būdavo deginamos aukos; stabas’, el̃kas ‘gojus’ = la. èlks ‘stabas, dievaitis’ (Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, 1941, 30). Germanų kalbos fiksuoja ŏ-kamienę m. formą [s. ang. ealh, s. saksų alah, s. isl. runų aluh [10 išn. Walde, Pokorny I, 90 parašyta alh] ‘amuletas’ (?)], plg. go. alhs (f.; konsonantinio kam.) ‘šventovė, šventykla’ (Pokorny IEW, 32 [11 išn.: Pokorny IEW, 32 pateikia tokią pirmykštę šių baltų ir germanų žodžių reikšmę ‘heiliger, abgeschlossener oder der Nutznießung entzogener Hain’], Walde, Pokorny I, 90; Trautmann 1910, 6; Fraenkel LEW, 7). Iš germanų tik gotai turi K-kamienę (= konsonantinio kamieno) f. formą. Šio žodžio ā kamieno f. forma yra turbūt lie. padaras (latvių kalboje neužfiksuota [13 išn.: Иллич-Свитыч 1963, 39 rekonstruoja ide. *álkŏs m., plg. bl. *alka m. (Trautmann 1910, 6)].

Šaltinis:

Stundžia 1978, 113