Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: alkas (alka), burbuluoti, ginti, gena, añkstas, draikai, darvà, dūliuoti, gumulti, gvėrinti, bliskėti, ežgys, garlaivis, dilti, dela, kielė, kalė, auklė, blabėti, kestės, kirkyti, ešerys, audinė, juostyti, girė, duolė, jopkė, išgi, apyrankė, kadagynė.

Antraštė:

al̃kas (alkà)

Reikšmė:

(šventa) giraitė; vieta ant kalno, kur būdavo deginamos aukos; stabas

Straipsnelis:

Al̃kas : alkà ‘(šventa) giraitė; vieta ant kalno, kur būdavo deginamos aukos; stabas’, el̃kas ‘gojus’ = la. èlks ‘stabas, dievaitis’ (Skardžius, Lietuvių kalbos žodžių daryba, 1941, 30). Germanų kalbos fiksuoja ŏ-kamienę m. formą [s. ang. ealh, s. saksų alah, s. isl. runų aluh [10 išn. Walde, Pokorny I, 90 parašyta alh] ‘amuletas’ (?)], plg. go. alhs (f.; konsonantinio kam.) ‘šventovė, šventykla’ (Pokorny IEW, 32 [11 išn.: Pokorny IEW, 32 pateikia tokią pirmykštę šių baltų ir germanų žodžių reikšmę ‘heiliger, abgeschlossener oder der Nutznießung entzogener Hain’], Walde, Pokorny I, 90; Trautmann 1910, 6; Fraenkel LEW, 7). Iš germanų tik gotai turi K-kamienę (= konsonantinio kamieno) f. formą. Šio žodžio ā kamieno f. forma yra turbūt lie. padaras (latvių kalboje neužfiksuota [13 išn.: Иллич-Свитыч 1963, 39 rekonstruoja ide. *álkŏs m., plg. bl. *alka m. (Trautmann 1910, 6)].

Šaltinis:

Stundžia 1978, 113